Tam teisės aktui Senatas galutinai pritarė anksčiau antradienį, o Atstovų Rūmai jį priėmė keliomis dienomis anksčiau.
Naujasis įstatymas suteikia naujus įgaliojimus vykdyti nacionalinio saugumo programas, kurių galiojimas pasibaigė anksčiau šią savaitę.
„Džiaugiuosi, kad Senatas pagaliau priėmė JAV Laisvės įstatymą. Jis gina piliečių laisvę ir mūsų nacionalinį saugumą“, – B.Obama pareiškė „Twitter“ žinutėje prieš pasirašydamas tą teisės aktą.
Anksčiau paskelbtame atskirame pranešime B.Obama peikė įstatymų leidėjus dėl „nereikalingo vilkinimo ir nepateisinamos svarbių nacionalinio saugumo įgaliojimų pertraukos“, kuri truko kelias dienas, kol šis įstatymas galiausiai buvo priimtas.
„Mano administracija skubiai imsis darbo, siekdama užtikrinti, kad mūsų nacionalinio saugumo profesionalai vėl turėtų visą gyvybiškai svarbių priemonių, reikalingų tolesnei šalies apsaugai, rinkinį“, – pažymėjo prezidentas.
Naujasis teisės aktas atima iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įgaliojimą masiškai rinkti milijonų amerikiečių, niekaip nesusijusių su terorizmu, telefoninių pokalbių metaduomenis: informaciją apie telefonų numerius, pokalbių datas ir trukmę.
Nuo šiol už tokių duomenų kaupimą taps atsakingos telekomunikacijų bendrovės, kuris privalės suteikti informaciją vyriausybės institucijoms tik tuo atveju, jeigu slaptas kovos su terorizmu teismas išduos orderį, kuriame bus įvardyti konkretūs asmenys arba žmonių grupės, įtariamos teroristiniais ryšiais.
„Tai istorinis momentas“, – sakė senatorius demokratas Patrickas Leahy, vienas iš pagrindinių naujojo įstatymo šalininkų, kai tas teisės aktas buvo priimtas Senate 67 balsais prieš 32. Pasak jo, šis įstatymas yra „pirmasis didelis vyriausybės sekimo įstatymų pertvarkymas per kelis dešimtmečius“.
Balsavimas Senate įvyko po įtemptų debatų: daugelio respublikonų nuomonės išsiskyrė, ar labiau reikėtų palaikyti stiprias kovos su terorizmu priemones, ar būtinybę užtikrinti asmenų privatumo apsaugą po to, kai buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas sukėlė audrą, 2013 metais paviešinęs informaciją apie slaptą masinio sekimo tinklą.
Bėglys E.Snowdenas, kurį žvalgybos bendruomenės šalininkai laiko nusikaltėliu, o pilietinių teisių gynėjai – didvyriu, pagyrė „istorinį“ Kongreso sprendimą.
Kalbėdamas tiesioginiu vaizdo ryšiu iš Rusijos per vieną žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ renginį Londone tuojau po to, kai tas įstatymas buvo priimtas, E.Snowdenas sakė, kad pastangos užbaigti masinį šnipinėjimą yra „svarbus“, nors ir „nepakankamas“ žingsnis.
Dėl respublikonų nesutarimų ir senatoriaus Rando Paulo, kuris siekia užimti Baltuosius rūmus per 2016 metų prezidento rinkimus, panaudotos vilkinimo taktikos nebuvo priimti sprendimai, kurie būtų leidę bent laikinai pratęsti masinį duomenų apie pokalbius telefonu rinkimą ir priemones, numatytų dviejuose kituose JAV Patriotinio įstatymo skyriuose – tokias kaip atsitiktiniai pokalbių pasiklausymai ir vadinamųjų vienišų vilkų sekimas. Dėl šių priežasčių minėtos priemonės liovėsi galiojusios nuo pirmadienio vidurnakčio.
Antradienį priimtas įstatymas atnaujins įgaliojimus vykdyti dvi pastarąsias priemones.
Aiškus pritarimas naujajam įstatymui tapo skaudžiu smūgiu Senato daugumos lyderiui Mitchui McConnellui, kuris nesėkmingai stengėsi, kad įstatymo projektas būtų pakeistas.
Viena iš siūlytų pataisų būtų pratęsusi duomenų apie pokalbius telefonu saugojimo laiką: NSA juos saugodavo šešis mėnesius, o telekomunikacijų bendroves ketinta įpareigoti tokią informaciją laikyti metus.
Kitas pasiūlymas būtų sugriežtinęs sąlygas, pagal kurias būtų išslaptinami Užsienio žvalgybos priežiūros teismo (FISA) slapti sprendimai. To pasiūlymo kritikai argumentavo, kad jis sumažinto svarbias skaidrumo nuostatas, įdiegtas JAV Laisvės įstatyme.
Tos pataisos buvo atmestos, o prieš jas balsavo bent 11 respublikonų, kurie nebuvo įtikinti M.McConnello argumentų.
M.McConnellas pareiškė, kad patvirtintas reformų įstatymas yra „žingsnis atgal“.
„Tai sumažins mūsų gebėjimą reaguoti į daugybę grėsmių, su kuriomis susiduriame mūsų dienomis“, – sakė jis provokuojančioje kalboje, kurioje apkaltino B.Obamos administraciją nusišalinus nuo vadovavimo kovoje su ekstremizmu.
„Tai taip pat svari pergalė tiems, kas nuolat rezga planus prieš mūsų tėvynę“, – pabrėžė M.McConnellas.
Pastarasis balsavimas pabrėžė respublikonų vidaus nesutarimus ir įtampą dėl kovos su terorizmu priemonių.
Atstovų Rūmų lyderiai perspėjo, kad bet kokie jų priimto teisės akto pakeitimai užvilkins arba sužlugdys jo galutinį patvirtinimą, todėl kai kurie svarbūs nacionalinio saugumo įgaliojimai nutrūktų visam laikui.
Tuo tarpu daugelis interneto bendrovių skelbė pergalę, kai Kongresas priėmė naująjį įstatymą.
„JAV Laisvės įstatymas įgyvendina sunkiai iškovotus ir labai reikalingus laimėjimus visiems interneto vartotojams – įskaitant draudimą masiškai rinkti duomenis apie vartotojus“, – sakoma bendrovės „Yahoo!“ pranešime.
Vis dėlto Floridos senatorius respublikonas Marco Rubio, taip pat besitaikantis į JAV prezidento postą ir balsavęs prieš šį įstatymą, pareiškė, kad Kongreso priimtas sprendimas yra „silpno prezidento vadovavimo“ rezultatas.
„Nesugebėjimas atnaujinti galioti baigiančius Patriotinio įstatymo komponentus buvo klaida. „JAV Laisvės įstatymas“ silpnina JAV nacionalinį saugumą, išgyvendindamas tas pačias programas, kurias mūsų žvalgybos bendruomenė ir FTB (Federalinis tyrimų biuras) nuolat naudojo, kad mus apsaugotų“, – pabrėžė M.Rubio.
„Deja, silpnas prezidento vadovavimas kartu su politiškai motyvuota dezinformacijos kampanija dabar padarė Amerikos žmones mažiau saugius, lyginant su bet kuriuo momentu po rugsėjo 11-osios atakų“, – pridūrė jis.
