Pasak B.Obamos, JAV ir Europos lyderiai sutaria dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, kol ši pradės gerbti paliaubų įsipareigojimus. Tačiau politiniai lyderiai dar nekalba apie papildomas sankcijas, kurios padidintų spaudimą V.Putinui.
Pasak JAV vadovo, pirmą žingsnį turi žengti ES, kuri pratęs dabar galiojančių sankcijų laikotarpį artėjančiame susitikime. Tačiau diskusijos apie papildomas sankcijas jau vyksta žemesniu lygmeniu.
Rusijos agresija Ukrainoje verčia kentėti rusakalbius rytinės Ukrainos gyventojus – būtent tuos, kuriuos V.Putinas sako siekiantis apginti, nurodė B.Obama.
JAV prezidentas įsitikinęs, kad prireikus, galingiausios pasaulio šalys ims taikyti dar griežtesnes sankcijas, praneša „Reuters“.
JAV prezidentas mano, kad dabartinės sankcijos galios tol, kol Maskva ir Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje pradės gerbti susitarimą dėl paliaubų.
„Iš pastarųjų dienų įvykių matome, kad Rusijos pajėgos tebėra rytų Ukrainoje, o tai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Rusijoje krizė. Todėl šalies veiksmai Ukrainoje skaudžiai veikia pačią Rusiją ir jos gyventojus. G7 aiškiai parodė, kad prireikus, mes esame pasiruošę įvesti dar griežtesnes sankcijas“,- kalbėjo B. Obama.
A.Merkel atskleidė užkulisius
Antrosios Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel surengė spaudos konferenciją. Vokietijos lyderė pasakojo, ką aptarė su kitais pasaulio lyderiais iš Europos Sąjungos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos bei Kanados.
Kanclerė A.Merkel pasakojo, kad Didysis septynetas kalbėjo apie terorizmo grėsme, laisvos prekybos susitarimus, Ukrainos konfliktą, klimato kaitą, darbo sąlygas Azijos ir Afrikos valstybėse, taip pat aptarė ir kitas temas. Susitikime dominavo plintančio ekstremizmo ir klimato kaitos klausimai.
A.Merkel pasakojo, kad su lyderiais apie Rusiją kalbėjo ne tiek daug, kaip kitais klausimais. Paklausta, ar Rusija sugrįš prie pasaulio lyderių stalo ir bus sugrąžintas G-8 formatas, kanclerė atsakė, kad egzistuoja kitų galimybių, kur G-7 valstybės gali bendrauti su Rusija.
Vokietijos lyderė pabrėžė, kad sankcijos Rusijai bus taikomos tol, kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti. Lyderė teigė, kad G-7 sutarė toliau vieningai išlaikyti savo poziciją šiuo klausimu.
„Mes pakartojame savo pasmerkimą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai ir patvirtiname savo nepripažinimo politiką“, – spaudos konferencijoje sakė A.Merkel.
Nors iš pradžių buvo planuota kitaip, A.Merkel pasakojo, kad susitikimo metu ne itin daug dėmesio skirta ir Graikijai. Valstybė esą liks eurozonoje, tačiau turės imtis naujų ekonominių priemonių.
Kanclerė pabrėžė, kad graikai turi veikti greitai. Dėl tolesnio Graikijos ekonomikos plano įgyvendinimo A.Merkel šią savaitę susitiks pasikalbėti su Graikijos premjeru.
Vieninga Vakarų nuomonė
Vėliau spaudos konferenciją surengė ir Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas. Premjeras pabrėžė, kad didžiausia grėsmė pasauliui dabar yra islamizmas. Esą tam G-7 lyderiai susitikime skyrė daugiausiai dėmesio. Jungtinės Karalystės vadovas taip pat pabrėžė klimato kaitos suvaldymo svarbą.
D.Cameronas užsiminė ir apie Rusiją, jis pabrėžė, kad sankcijos Rusijai bus taikomos tol, kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti. Ir pabrėžė, kad kartu su bendraminčiais iš kitų šalių laikosi vieningos nuomonės. Premjeras taip pat išreiškė paramą Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai.
Lyderis taip pat pareiškė, kad šiame susitikime jis siekė parodyti, kad „Jungtinė Karalystė sugrįžo“. Jis džiaugėsi savo šalimi, kuri „atlieka vadovaujantį vaidmenį saugumo ir ekonominio klestėjimo klausimais“. Susitikimo temos – įvairios
Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema.
Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.
Irako premjeras Haideras al Abadi ketina dalyvauti derybose dėl JAV vadovaujamos karinės kampanijos, turinčios padėti jo šaliai įveikti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) ekstremistus, prieš metus pradėjusiu žaibišką puolimą ir užėmusius daugiau negu trečdalį Irako teritorijos.
H.al Abadi taip pat dalyvaus asmeniniame pokalbyje su JAV prezidentu Baracku Obama, tardamasis dėl Vašingtono vadovaujamos kampanijos, kuria siekiama padėti Bagdadui atkovoti teritorijas, užimtas IS kovotojų, kurių paskelbtas „kalifatas“ taip pat kontroliuoja didelę dalį kaimyninės Sirijos.
Ypač svarbios – islamizmo grėsmės
Per lyderių susitikimą, surengtą griežtai saugomame kurorte vaizdingose Bavarijos Alpėse, taip pat turėtų įvykti pasitarimas dėl „užsieniečių kovotojų“ ir islamo ekstremizmo grėsmės, kylančios G-7 šalims – Didžiajai Britanijai, Kanadai, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Japonijai ir Jungtinėms Valstijoms.
Dar vienas viršūnių susitikimo svečias – naujai išrinktas Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari – planuoja pateikti „pirkinių sąrašą“ G-7 lyderiams, tikėdamasis užsitikrinti pagalbą kovoje su islamistų judėjimu „Boko Haram“, kaltinamu dėl 15 tūkst. žmonių žūties nuo 2009 metų.
Per pirmąją M.Buhari darbo prezidento poste savaitę jo šalyje buvo įvykdytos 11 atakų, per kurias žuvo bent 93 žmonės.
Pirmąją G-7 susitikimo dieną pagrindinė pokalbių tema buvo konfliktas Ukrainoje. B.Obama ir susitikimo šeimininkė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino pasaulio bendruomenę išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu, kol Rusija įgyvendins Ukrainos paliaubų sutarties, anksčiau šiais metais pasirašytos Baltarusijos sostinėje Minske, sąlygas.
„Tikiuosi, kad iš čia bus pasiųstas stiprus signalas. Ne sankcijomis, kurios būtų savitikslė, o sankcijomis ... kad būtų pasiektas tikslas“, – A.Merkel sakė televizijai ZDF television.
Japonijos premjeras Shinzo Abe ir Kanados premjeras Stephenas Harperis praėjusią savaitę pakeliui į Vokietiją pabrėžtinai apsilankė Kijeve, siekdami pademonstruoti palaikymą į keblią padėtį patekusiems Ukrainos lyderiams. Per pastaruoju metu suintensyvėjusias kautynes Rytų Ukrainoje žuvo bent 28 žmonės.
Azijos regiono klausimai
Numatoma, kad Sh.Abe atkreips dėmesį į opų klausimą savo regione – Kinijos pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūros teritoriją, kurioje interesų turi kelios kitos šalys.
Cituodamas neįvardytus šaltinius, Japonijos laikraštis „Yomiuri“ nurodė, kad G-7 savo bendrame pranešime išsakys susirūpinimą dėl vienašališkų pastangų pakeisti padėtį Pietų Kinijos jūroje, bet tame komunikate nebus įvardyta jokia šalis.
Jau tapo tradicija, kad per G-7 susitikimus rengiamos didelės protesto akcijos. Šį savaitgalį keli tūkstančiai protestuotojų rengė daugiausiai taikias eitynes.
Per tas demonstracijas įvyko pavienių susidūrimų su policija ir buvo suimti keli žmonės, bet apskritai protestai buvo spalvingi ir nesmurtiniai.
