Lenkijos premjerė įdarbino savo liaupsintojus?

Internete jie kelia beprasmes diskusijas, provokuoja, šaiposi, meluoja. Jie žinomi kaip interneto troliai. Iki šiol labiausiai tokia veikla garsėjo rusai ir kinai, bet dabar kaltinimais švaistomasi ir Lenkijoje.

E.Kopacz (dešinėje) tikina tik pajuokavusi apie samdytus komentatorius, bet lenkai premjerės pasiteisinimais nebetiki.<br>„Reuters“ nuotr.
E.Kopacz (dešinėje) tikina tik pajuokavusi apie samdytus komentatorius, bet lenkai premjerės pasiteisinimais nebetiki.<br>„Reuters“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas,(„Lietuvos ryto“ korespondentas, Varšuva)

Jun 10, 2015, 7:43 AM, atnaujinta Nov 23, 2017, 11:11 AM

Lenkijos visuomenė apie internetinių trolių egzistavimą iki tol buvo girdėjusi nedaug, tačiau dabar vyriausybėje kilęs skandalas dėl trolių įdarbinimo šį žodį pavers visiems suprantamu.

Su terminu „trolis“ dauguma lenkų pirmą kartą susidūrė internete skaitydami komentarus po pranešimais apie Rusijos agresiją Ukrainoje. Tuomet paaiškėjo, jog Rusijos valdžia samdo internautus, kad jie komentaruose po straipsniais arba socialiniuose tinkluose skleistų Maskvai palankią nuomonę.

Dabartinis skandalas Varšuvoje kilo, kai paaiškėjo, jog premjerė Ewa Kopacz nurodė savo vadovaujamai Piliečių platformos partijai (PPP) pasamdyti 50 trolių, kad jie komentaruose juodintų opozicinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP) ir padėtų PPP laimėti rudenį vyksiančius rinkimus į Seimą.

Nevykęs pasiteisinimas

Tokį premjerės nurodymą paviešino dienraštis „Rzeczpospolita“. Jam šią informaciją pateikė vienas PPP narys, dalyvavęs partijos tarybos pasitarime, skirtame aptarti pasirengimą Seimo rinkimams.

E.Kopacz pavaldiniams esą pareiškė, kad internetinės žiniasklaidos ignoravimas sutrukdė PPP kandidatui Bronislawui Komorowskiui būti perrinktam antrajai prezidento kadencijai. Todėl iš pradžių premjerė įsakė pasamdyti 50, o vėliau dar tiek pat internetinių trolių, kad jie girtų PPP veiklą ir juodintų TTP.

PPP atstovė žiniasklaidai Malgorzata Kidawa-Blonska pareiškė, kad premjerė tik pajuokavo apie trolių įdarbinimą. Esą E.Kopacz siūlė suburti 50 PPP parlamentarų grupę, kurie būtų mokomi, kaip aktyviau reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. M.Kidawa-Blonska neslėpė apmaudo, kad ši informacija prasiskverbė į viešumą.

Troliai – visose partijose

Tarptautinio žurnalo „Newsweek“ lenkiško leidinio redaktorius Tomaszas Lisas pareiškė, kad premjerę dėl trolių atakuojanti TTP elgiasi dviveidiškai, nes pati naudojasi trolių pagalba.

T.Liso teigimu, TTP sutelkti troliai vykdė vietos žiniasklaidoje neregėto intensyvumo šmeižikišką kampaniją prieš B.Komorowskį, dėl to jis iš dalies ir pralaimėjo rinkimus.

Tinklalapis natemat.pl paviešino, kad TTP yra įsteigtas skyrius internetiniam partijos įvaizdžiui skleisti. Skyriaus vadovu buvo paskirtas jaunas gabus kompiuterinių technologijų specialistas Pawelas Szefernakeris.

Spėjama, kad būtent P.Szefernakeris sugalvojo daugybę B.Komorowskį išjuokiančių karikatūrų ir filmukų, numušusių PPP atstovo reitingus.

Dar prieš 7 metus tuometinis vidaus reikalų ministras, vienas PPP lyderių Grzegorzas Schetyna buvo išplatinęs slaptą instrukciją partijos nariams. Joje, skirtoje PPP jaunimo skyriui, buvo raginama kasdien po pusvalandį skirti teigiamiems komentarams apie savo partiją internete rašyti.

Pelningas verslas

Verslo dienraštis „Dziennik Polski“ jau prieš ketverius metus rašė, kad partijos, bijodamos būti apkaltintos, komentarams rašyti samdo specializuotas įmones.

Laikraščio teigimu, nelygu komentaro dydis, už jį mokama nuo 0,3 iki 2 zlotų, o per mėnesį už tokią pagalbą partijos perveda dešimtis tūkstančių zlotų.

Varšuvos universiteto politologijos profesorius Olgierdas Annusewiczius teigia, kad tokių firmų užduotis – taip pakreipti diskusijas internete, jog komentarą paverstų savaiminiu gandu, savotiška sniego lavina.

Pasak O.Annusewicziaus, trolių pagalba partijos naudojasi visose šalyse, o juos esą samdo netgi ES vadovybė, pavyzdžiui, tam, kad reklamuotų savo idėjas arba pagerintų ES reitingus.

Trolių įtaką kai kuriose šalyse bandoma pažaboti. Bulgarijos politinės partijos pasirašė susitarimą nesamdyti trolių, kad jie neterštų internetinės žiniasklaidos. O.Annusewiczius teigia, jog Lenkijoje partijų priešiškumas yra toks didelis, kad toks susitarimas būtų neįmanomas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.