Rinkimų kampaniją J.Bushas pradės pabrėždamas įsipareigojimą dirbti „labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės narių“ labui, šiuo pažadu apeliuodamas į platesnį Amerikos elektoratą, tačiau rimtų klausimų dėl jo politikos buvusiam gubernatoriui kelia netgi jo paties partijos konservatyvusis sparnas.
62 metų J.Bushas jau pusmetį vykdė neoficialią rinkimų kampaniją, kurios metu rinko pinigus ir stengėsi sustiprinti savo tarptautinį autoritetą, įskaitant ir praėjusios savaitės šešių dienų kelionę į Europą.
Buvęs gubernatorius rinkimų kampaniją oficialiai pradės per mitingą netoli jo namų Pietų Floridoje esančiame Majamio-Deido universitete, kur pasakys kalbą. Ši švietimo įstaiga buvo pasirinkta, nes joje mokosi didžiulė ir įvairiapusė studentų bendruomenė, atspindinti tautą, kuriai J.Bushas siekia vadovauti.
Po pasisakymo Majamyje J.Bushas imsis žingsnių įrodyti, kad nors ir esąs Bushų politinės dinastijos atstovas, jis yra nepriklausoma figūra, turinti laimėjimų, kuriais gali didžiuotis, ir minčių, kurias gali pasiūlyti rinkėjams.
Sekmadienį J.Busho rinkimų štabas pristatė jo kampanijos logotipą, kuriame matyti baltame fone didelėmis raudonomis raidėmis užrašytas jo vardas „Jeb!“, o po juo smulkesniu šriftu mėlyna spalva užrašyti 2016 metai.
Logotipe sąmoningai nėra jo pavardės.
„Manau, perėjimas prie kandidatavimo leis man atviriau kalbėti apie mano propaguojamus vadovavimo gebėjimus, kurių reikia būsimam prezidentui, kad pataisytų kelis dalykus“, – sakė J.Bushas interviu CNN, kuris buvo parodytas sekmadienį.
„Būdamas kandidatu konkrečiau kalbėsiu apie politiką“, – pridūrė jis.
J.Busho rinkimų kampanijos vaizdo klipe įvardijamos reformos, kurias jis įgyvendino, kai 1999-2007 metais buvo Floridos gubernatoriumi.
J.Bushas leido aiškiai suprasti, kad kampanijos metu tvirtai laikysis savo svarbiausių įsitikinimų, nors jo pozicija dėl imigracijos ir švietimo standartų yra itin nepopuliari tarp respublikonų konservatyviojo sparno, turinčio neproporcingai didelę įtaką per partijos pirminius rinkimus.
Praėjusį mėnesį J.Bushas buvo patekęs į keblią padėtį, kai kelis kartus nesugebėjo tiesiai atsakyti į klausimą, ar būtų davęs nurodymą surengti invaziją į Iraką.
„Neketinu keisti to, kas esu, – praėjusį savaitgalį sakė J.Bushas, baigdamas kelionę po Europą. – Gerbiu žmones, kurie gali nepritarti mano nuomonei, tačiau neketinu keisti savo pažiūrų tik todėl, kad šiandien kažkas laikosi kitokio požiūrio“.
J.Busho darbai, kuriuos jis nuveikė būdamas Floridos valstijos gubernatoriumi, daro įspūdį, tačiau šį postą jis paliko prieš aštuonerius metus.
Nemažai ultrakonservatorių reiškia skepticizmą ir sako, kad nuo tada, kai pasitraukė iš gubernatoriaus posto, jis nepateikė jokios įtikinamos idėjos, kuri būtų palankiai įvertinta konservatyvaus elektorato.
J.Bushas siekia išsiskirti iš maždaug 15-os ar daugiau potencialių respublikonų kandidatų būrio, vaizduodamas save kaip patyrusį vykdomosios valdžios lyderį, nesugadintą Vašingtono politikos ir disfunkcijos, su kuria daugeliui amerikiečių apskritai asocijuojasi politika.
Demokratų stovykloje aiškia favorite tapti partijos kandidate prezidento rinkimuose laikoma Hillary Clinton, iš esmės neturinti rimtą iššūkį pirminiuose rinkimuose jai mesti galinčio konkurento.
Nacionaliniu mastu daugumoje viešosios nuomonės apklausų J.Bushas lenkia savo varžovus respublikonus, tačiau priešingai nei tikėtasi, jis nėra akivaizdžiai dominuojantis kandidatas.
Tinklalapyje „RealClearPolitics“, remiantis viešosios nuomonės apklausų rezultatų vidurkiu, jis užima pirmąją vietą su 11,3 proc. palaikymu.
Tačiau jam ant kulnų lipa šeši kiti respublikonų kandidatai, įskaitant Viskonsino gubernatorių Scottą Walkerį, kuris užėmė pirmąją vietą Ajovoje surengtoje apklausoje. Jų atsilikimas nuo J.Busho sudaro vos 4 procentus.
