Švietimo ministras Naftali Bennettas įsitikinęs, kad valstybė turėtų neprileisti nepilnamečių prie spektaklio, kuris esą vaizduoja žudiką „normaliu žmogumi“ ir taip rodo nepagarbą aukos artimiesiems.
Ta auka – Izraelio karys Moshe Tamamas. Jį 1984 metais pagrobė, nukankino ir galiausiai nužudė Izraelio arabas Walidas Daka. O būtent jo gyvenimu kalėjime paremtas spektaklio siužetas.
Dabar pjesės „Lygiagretus laikas“ šalies mokiniai jau nebematys. Bet kritikai įspėja, kad naujosios nacionalistinės vyriausybės cenzūros replės dusina demokratiją ir saviraiškos laisvę.
Kario artimieji graudinasi
Būtent M.Tamamo artimieji atsitiktinai išsiaiškino, kad teatras „Al-Midan“ Haifos mieste pastatė spektaklį apie W.Dakos gyvenimą kalėjime ir kad pjesė rodoma mokiniams pagal valstybės finansuojamą kultūros ir menų programą.
Nužudyto kario dukterėčia Ortal, kalbėdama apie „Lygiagretų laiką“, net apsipylė ašaromis.
„Sakome labai paprastą dalyką: nefinansuokite šito spektaklio rodymo. Ne vyriausybė turėtų tai daryti. Jei atvirai, nesuprantu visų tų žmonių, kurie mano, kad 19-mečio pagrobėją galima vadinti didvyriu“, – aiškino O.Tamam.
Švietimo ministras N.Bennettas iškart įsakė neberodyti spektaklių mokiniams ir pridūrė, kad Izraelis neturėtų užsimerkti prieš tokius įžeidžiančius kūrinius.
„Remiu pliuralizmą ir nenoriu kištis į kultūrą ir menus, – teigė ministras. – Bet reikia klausti, ar Izraelio švietimo ministerija turėtų mokėti už tai, kad vaikai nemokamai pamatytų spektaklį, kuris simpatizuoja žudikui ir teroristui.
Mano atsakymas neigiamas. Amerikiečiai neleistų šalies mokinių į spektaklį, kuris šlovina Osamą bin Ladeną, to neleis ir Izraelis.“
Negaili populistinių sprendimų
Skandalas įsižiebė netrukus po to, kai kultūros ministrė Miri Regev pagrasino nutraukti finansavimą vienam nedideliam arabiškam teatrui.
Ministrės rūstybę teatro įkūrėjas užsitraukė po to, kai atsisakė pasirodyti žydų naujakurių gyvenvietėje Vakarų Krante. Palestiniečiai ir Izraelio arabai tokias gyvenvietes laiko neteisėtomis.
M.Regev taip pat teigė įvertinsianti, ar toliau finansiškai rems kitas kultūros institucijas, esą žeminančias Izraelio Valstybę.
Tiek kultūros ministrė, tiek N.Bennettas yra svarbūs naujojo ministrų kabinetų nariai. Kritikų teigimu, vyriausybė yra užsimojusi paskelbti aibę populistinių sprendimų, kurie pamalonins nacionalistus ir užtildys oponentus.
Išbandymas demokratijai
Vis dėlto menininkai tylėti net nemanė. Nemažai Izraelio kūrėjų kritikuoja N.Bennetto sprendimą dėl prieštaringojo spektaklio – daugelis jų teigia, jog demokratija šalyje yra pakankamai stipri, kad priimtų ir atlaikytų net pačius aštriausius išbandymus meno forma.
Teatro „Al-Midan“ meno patarėja Salwa Nakkara naujienų agentūrai AP teigė, kad spektaklį „Lygiagretus laikas“ jau matė per 700 Izraelio mokinių, jie visi apie pjesę ilgai ir įdomiai diskutavo.
„Tie, kurie puola spektaklį, jo net nematė. Jiems svarbiausi politiniai interesai, kurie yra žalingi saviraiškos laisvei. Paskelbtas suvaržymas kertasi su demokratinės šalies įvaizdžiu“, – kalbėjo S.Nakkara.
Savo ruožtu spektaklio kūrėjas režisierius Basharas Murkus tvirtino, kad pjesėje parodomas „žmogiškas kalinio veidas“.
„Nė viena pusė iš tiesų nelaiko kalinių žmonėmis.
Bet ant scenos norime parodyti, kad kiekvienas įkalintas asmuo vis dar yra žmogus“, – tikino B.Murkus.
Tiesa, garsus apžvalgininkas Ben-Droras Yemini, nors ir sutinkantis, kad „laisvė provokuoti yra demokratijos pagrindas“, įsitikinęs, jog kultūros ministras N.Bennettas pasielgė teisingai.
Esą spektaklio apie žudiko gyvenimą, kurio rodymą finansuoja valstybė, negalima laikyti menine provokacija.
