Pirmieji laivai ir lėktuvai, kurie dalyvaus žvalgybos duomenų rinkimo operacijose, turėtų prisijungti prie šios misijos per ateinančią savaitę, nurodė pareigūnai.
ES išorės diplomatijos vadovė Federica Mogherini sakė, kad 28 šalių blokas greitai reagavo į krizę, susiklosčiusią prie jo pietinių krantų.
Ji pirmadienį pareiškė, kad „esama dalykų, kuriuos galime daryti ... tarptautiniuose vandenyse, kuriuose galime pradėti jau dabar“.
„Man padarė įspūdį vieningumas ir sparta, su kuria visa tai parengėme“, – pažymėjo F.Mogherini.
Bendrijos šalys smarkiai nesutarė, ką daryti su tūkstančiai migrantų, atvykstančių į ES teritoriją per Viduržemio jūrą – daugiausiai į Italiją, Graikiją ir Maltą. ES suintensyvino diskusijas dėl šio klausimo, kai balandį nuskendo iki 800 žmonių, plaukusių vienu palaikiu laivu.
Per tą mėnesį sušauktą nepaprastąjį ES viršūnių susitikimą lyderiai nusprendė parengti išsamų šios problemos planą ir imtis priemonių prieš šios problemos priežastis, įskaitant karines operacijas prieš žmonių kontrabandininkus, kurie bazuojasi Libijoje.
Numatoma, kad po pirmosios informacijos rinkimo fazės bus imtasi aktyvių intervencijų, kai migrantų gabentojų laivai bus užimami ir neutralizuojami, o patys kontrabandininkai – areštuojami.
Trečioji fazė perkeltų tuos veiksmus į Libijos teritorinius vandenis ir galbūt į pačią šalį.
Per balandį vykusį viršūnių susitikimą buvo sutarta, kad tolesnėms dviem fazėms ES prašys Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Libijos pritarimo.
Šiais metais jau daugiau negu 100 tūkst. migrantų pasiekė Europos krantus, o dar apie 2 tūkst. jų žuvo arba dingo per pavojingą kelionę jūra. Iš chaoso krečiamos Libijos kiekvieną savaitę išplaukia dešimtys kontrabandininkų laivų, o didžiausia šio antplūdžio našta tenka Italijai ir Graikijai.
