„Kanclerė ir prezidentas iškėlė būtinybę daryti spaudimą įvairioms šalims“, atsižvelgiant į „nepakankamą“ pažangą, sakė šaltinis, likus dienai iki Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimo dėl krizės Paryžiuje.
Trišalis pokalbis trukęs 45 minutes, įvyko ES užsienio reikalų ministrams susitarus pratęsti Rusiją alinančias ekonomines sankcijas iki 2016 metų sausio, siekiant palaikyti spaudimą Maskvai, kad ši visiškai įgyvendintų vasarį pasirašytą paliaubų susitarimą.
Be to anksčiau pirmadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Aljansas šią savaitę patvirtins planą daugiau negu dvigubai padidinti savo greitojo reagavimo pajėgas, kai jau įkurtas specialus priešakinis dalinys, reagavus į krizę Ukrainoje.
„NATO gynybos ministrai ... priims sprendimą toliau didinti NATO reagavimo pajėgų galią ir pajėgumus iki 30–40 tūkst. karių, daugiau negu dvigubai, lyginant su jų dabartiniu dydžiu“, – J.Stoltenbergas sakė prieš trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą.
Per 15 mėnesių nesiliaujančio konflikto Ukrainoje žuvo beveik 6500 žmonių, daugiau kaip milijonas gyventojų pasitraukė iš savo namų.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją, kad ši siunčia savo karius į rytų Ukrainą separatistų pajėgoms paremti Donecko ir Luhansko srityse; tiesa, Maskva kategoriškai neigia tai daranti.
Vasarį Minske pasirašytas paliaubų susitarimas pasirodė esąs itin netvarus, sporadiški susirėmimai nerimsta įvairiose konflikto zonos vietos.
Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičus atkreipia dėmesį į ES vienybę sankcijų Rusijai klausimu.
„Priimtas klausimas be jokių diskusijų (...). Tai parodė, kad vis dėlto lemiamais momentais galime susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus“, – BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras L.Linkevičius.
Ekonominės sankcijos iki 2016 metų sausio pabaigos pratęstos siekiant įtikinti Maskvą visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje.
„Šios sankcijos yra nepaprastai svarbios ekonominiam sektoriui: didžiausiems Rusijos bankams apribojamas priėjimas prie ilgalaikių paskolų, prie finansinės rinkos, taip pat gynybos sektoriuje dideli apribojimai, neleidžiama bendradarbiauti net su tomis įmonėmis, kurios gamina dvigubos paskirties prekes, dar išskirčiau apribojimus tiekti naujas technologijas energetikos sektoriui kaip nepaprastai svarbius. Kitaip sakant, kiekvienas mėnuo tokių sankcijų turi labai didelį efektą“, – teigė ministras.
Anot L.Linkevičiaus, tikimasi, jog Rusija „pakoreguos politikos kursą“, nors Minsko susitarimų įgyvendinime „negalime nieko pozityvaus įžvelgti be pareiškimų, kuriais jau seniai niekas nebetiki“.
Jis taip pat sakė, kad liepą turėtų būti sutarta ir dėl sankcijų konkretiems asmenims pratęsimo.
„Rugsėjo vidury baigia galioti tas terminas individualių sankcijų – prieš asmenis, aš tikiuosi, kad mes per liepos mėnesį, jeigu situacija nepasikeis, turėtume pratęsti ir jas (...). Aš negirdėjau prieštaraujančių, o kaip čia bus, tai matysime“, – teikė ministras.
Minsko susitarimas buvo pasirašytas siekiant sureguliuoti konfliktą Rytų Ukrainoje. Stebėtojai anksčiau šį mėnesį pranešė apie staigų susirėmimų suintensyvėjimą šiame konflikte, kuris jau pareikalavo daugiau nei 6 400 gyvybių ir griuvėsiais pavertė nemažą dalį Rytų Ukrainos.
Praėjusią savaitę ES paskelbė, kad iki 2016 metų birželio pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos Rusijai už neteisėtą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksavimą. Tarp sankcijų, kurios buvo įvestos už Krymo aneksiją, yra draudimas kruiziniams laivams naudotis Krymo uostais bei telekomunikacijų ir transporto įrangos eksporto apribojimai. Be to, asmenims, padėjusiems Rusijai aneksuoti pusiasalį, buvo įvesti kelionių suvaržymai ir įšaldytas jų turtas.
