Paviešinti labai slapti dokumentai, be kita ko, yra penkios JAV Nacionalinės saugumo tarnybos (NSA) ataskaitos, paremtos pasiklausytais pokalbiais. Prezidentai esą buvo šnipinėjami mažiausiai nuo 2006 iki 2012 metų.
Naujausio dokumento data, remiantis pranešimais, yra 2012 gegužės 22-oji. Tai yra kelios dienos po F.Hollande'o inauguracijos. Jame kalbama apie slaptą susitikimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Kitame dokumente išvardyti įvairūs telefonų numeriai, tarp jų – prezidentų, artimiausių jų patarėjų ir įvairių ministrų.
Viename dokumente apie F.Hollande'o pirmtaką N.Sarkozy teigiama, kad jis 2008-aisiais laikė save „vieninteliu žmogumi, gebančiu kovoti su tuometine finansų krize“. N.Sarkozy, kuris turi ambicijų sugrįžti į Eliziejaus rūmus, aplinkos šaltiniai sakė, kad tokia šnipinėjimo praktika yra „iš esmės nepriimtina, ypač, jei tokią veiklą vykdo politinė sąjungininkė“.
Baltieji rūmai tuo tarpu patikino, kad F.Hollande'as nėra šnipinėjamas. „Mes nesekame prezidento F.Hollande'o komunikacijos ir jos neseksime“, – pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Nedas Price'as. Apie praktiką praeityje jis nepasakė nieko.
„Nevykdome jokių užsienio žvalgybos sekimo veiksmų, nebent yra specifinis ir patvirtintas nacionalinio saugumo uždavinys. Tai taikoma tiek paprastiems piliečiams, tiek pasaulio lyderiams“, – aiškino jis.
Paviešinus tuos įslaptintus dokumentus, Prancūzijos lyderis trečiadienį ryte sušaukė gynybos tarybos posėdį, kad būtų „įvertintas antradienio vakarą žiniasklaidos paskelbtos informacijos pobūdis ir būtų padarytos naudingos išvados“, sakė vienas prezidento padėjėjų.
Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad šnipinėjimas yra „nepriimtinas tarp sąjungininkų“
„Sunku susitaikyti su mintimi, kad tarp sąjungininkų gali būti vykdoma tokio pobūdžio veikla, ypač susijusi su Respublikos prezidento pasiklausymu, – pažymėjo vyriausybės atstovas Stephane'as Le Follas. – Kai kovojame su terorizmu, sunku įsivaizduoti arba suprasti, kas gali motyvuoti sąjungininką šnipinėti savo sąjungininkus.“
Vyriausybės atstovas taip pat stengėsi nesureikšminti naujausio skandalo, sakydamas, kad jis neturėtų peraugti į didesnę krizę. „Šiandieniniame pasaulyje ir šiaip pakanka pavojingų krizių“, – pabrėžė S.Le Follas.
