Trečiadienį daugiau negu 6 tūkst. demonstrantų susirinko šalia prezidentūros, o dar šimtai dalyvavo visą naktį trukusiame sėdimajame proteste, blokuodami eismą Jerevano centriniame bulvare ir nepaklusdami policijos reikalavimui išsiskirstyti.
Visuomenės pyktį šioje neturtingoje 3,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje išprovokavo vyriausybės sprendimas nuo rugpjūčio 1-osios padidinti elektros kainą 17-22 proc.
Protestai prasidėjo dar praėjusios savaitės penktadienį ir išsiplėtė, kai šimtai riaušių policininkų anksti antradienį ėmėsi jėga vaikyti demonstrantus, naudodami vandens patrankas ir gumines lazdas. Tai buvo rimčiausia konfrontacija tarp protestuotojų ir policijos per kelis pastaruosius metus.
Buvo pranešta, kad neuniformuoti policininkai taip pat mušė žurnalistus, kurių įranga buvo sulaužyta arba konfiskuota. Beveik 240 žmonių buvo suimti, bet antradienio vakarą protestuotojai vėl išėjo į gatves.
Aktyvistai stengėsi užkirsti kelią naujiems susirėmimams: opozicijos įstatymų leidėjai ir vietos garsenybės naktį susikibo rankomis ir sudarė gyvąją grandinę, atitvėrusią riaušių policiją ir demonstrantus.
Palaikymo protestams žyma #ElectricYerevan tampa vis populiaresnė socialiniame tinkle „Twitter“. Šio judėjimo šalininkai taip pat naudoja kitus socialinius tinklus, kad padidintų palaikymą savo kampanijai.
Kai kurie iš beveik 240 antradienį suimtų protestuotojų trečiadienio rytą tebebuvo laikomi arešte. Bet apskritai situacija jau ramesnė.
„Gyvename prie pat protestų židinio. Nors žmonių daug, jie visiškai neagresyvūs ir patys kalba, kad nenori jokio smurto. Prieš tai jaunimas čia praleido dvi naktis.
Žmonės tiesiog siekia, kad sprendimas pakelti elektros kainą būtų atšauktas“, – lrytas.lt pasakojo jerevanietė Naira Armenakian.
Pats aktyvistų kritikuojamas šalies prezidentas S.Sargsianas kol kas nuo komentarų susilaikė, tačiau neabejojama, kad galiausiai bus nuspręsta nedidinti elektros energijos tarifų.
Praėjusiais metais Jerevano gyventojai taip pat aktyviai protestavo dėl planų pabranginti miesto autobusų bilietus, kol valdžia nusileido ir jų kaina liko tokia pati.
Armėnija, kuri yra Maskvos sąjungininkė, labai nukentėjo dėl ekonomikos krizės Rusijoje. Eksportas į Rusiją smarkiai krito, taip pat labai sumažėjo pinigų perlaidos iš toje šalyje dirbančių armėnų, kurios daugeliui šeimų yra tapusios svarbiu pajamų šaltiniu.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį sakė žurnalistams, kad Maskva atidžiai stebi protestus ir tikisi, kad padėtis bus išspręsta „griežtai laikantis įstatymų“.
Be to, politikai Rusijoje jau tradiciškai svarstė, kad neramumus sukurstė Vakarų žvalgybininkai ar Vakarų nevyriausybinės organizacijos. Esą protestai primena 2013-ųjų demonstracijas Ukrainoje, kurios baigėsi prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimu iš šalies.
Patys aktyvistai Jerevane neigia bet kokius ryšius ir su organizacijomis užsienyje, ir su pačios Armėnijos opozicinėmis partijomis.
„Protestuose dalyvauja daug mano draugų, niekas jokių pinigų jiems nemoka. Atvirkščiai, man smagu matyti tiek daug žmonių, kuriems rūpi jų ateitis. Nėra jokio smurto, atmosfera neįtikėtinai taiki. Juk kaimyniniame Azerbaidžane tokių demonstracijų nepamatysi“, – autokratinį Ilhamo Alijevo režimą Baku priminė N.Armenakian.
