Protestus, į kuriuos buriasi su politinėmis partijomis savęs nesiejantys jauni aktyvistai, įžiebė Armėnijos valstybinės kainų priežiūros komisijos priimtas sprendimas nuo rugpjūčio 1-osios 17–22 proc. padidinti elektros energijos tarifus.
Armėnija – skurdi šalis, kur žmonės, ypač jaunimas, uždirba grašius. O kadangi algos dėl ekonominės krizės Rusijoje poveikio kyla tik labai lėtai, pyktis dėl didinamų komunalinių mokesčių suprantamas.
Įtampa dar labiau padidėjo, kai policininkai antradienio paryčiais guminėmis lazdomis ir vandens patrankomis išvaikė šimtus protestuotojų.
Kitą dieną demonstrantų jau buvo tiek daug, kad vietos žurnalistai net pradėjo kalbėti apie galimą revoliuciją.
Prisidėjo ir menininkai
Tiesa, skirtingai nei, pavyzdžiui, 2013-ųjų pabaigoje Ukrainos sostinėje Kijeve, Jerevane protestuotojai nesiėmė radikalių veiksmų – nedegino padangų, nesigriebė smurto.
Nurimo ir policija – po antradienio nakties neramumų visi 237 sulaikyti aktyvistai buvo paleisti jau po kelių valandų, o vienas Armėnijos policijos vadovų Hunanas Pogosianas patikino, kad demonstrantai daugiau nebebus vaikomi jėga.
Prieš tai neuniformuoti pareigūnai mušė protestuotojus lazdomis, o nukentėjo ir žurnalistai, jų įranga buvo sulaužyta arba konfiskuota. Mažiausiai 15 žmonių kreipėsi į medikus.
Todėl antradienio vakarą prie aktyvistų prisidėjo ir nemažai opozicijos politikų, menininkų – taip siekta užtikrinti, kad nekiltų daugiau neramumų. Tai padėjo.
„Gyvename prie pat protestų židinio. Nors žmonių daug, jie visiškai neagresyvūs ir patys kalba, kad nenori jokio smurto. Prieš tai jaunimas čia praleido dvi naktis.
Žmonės tik siekia, kad sprendimas pakelti elektros kainą būtų atšauktas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo jerevanietė Naira Armenakian.
Autobusų bilietų nebrangino
Bet aktyvistai kažkodėl nenori ir derėtis – prezidentą jie ragina tiesiog nuspręsti nebekelti kainų, nors Rusijos bendrovėms, kurios valdo elektros perdavimo tinklus Armėnijoje, prasiskolinusi valstybė, regis, tiesiog neturi kitos išeities.
Štai pirmadienį demonstracijų lyderiai griežtai atsisakė pasiųsti atstovus kalbėtis su valdžia. Ir nors kitą dieną aktyvistai tokios galimybės jau neatmetė, sėdimasis protestas buvo tęsiamas ir vakar.
„Su tais pat reikalavimais kovosime iki pabaigos. Jų vandens patrankos mūsų neišgąsdins – kursime jiems problemas kiekvieną dieną“, – teigė vienas aktyvistų lyderių Vaginakas Šušanianas.
Pats prezidentas Seržas Sargsianas kol kas nuo vertinimų susilaiko, tačiau neabejojama, kad galiausiai bus nuspręsta nedidinti elektros energijos tarifų.
Praėjusiais metais Jerevano gyventojai taip pat aktyviai protestavo dėl planų pabranginti miesto autobusų bilietus, kol valdžia nusileido ir jų kaina liko tokia pat.
„Žinoma, vyriausybė turi skolų rusams. Bet kainos nebus keliamos, nes valdžia mato visus tuos jaunus žmones, kurie protestuoja. Atlyginimai nekyla, o elektra jau kainuos daugiau?
Reikia surasti alternatyvą“, – teigė N.Armenakian. Ji neatmeta galimybės prisidėti prie į gatves išėjusių draugų.
Šalies ekonomika braška
Pastarieji neramumai yra didžiausi Armėnijoje per kelerius metus. Baiminamasi dėl stabilumo šioje skurstančioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kuri pastaruoju metu vis labiau priklausoma nuo Maskvos.
Rusija čia turi karinę bazę ir kontroliuoja daugelį svarbiausių pramonės objektų. Sausį Armėnija taip pat prisijungė prie Kremliaus vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos.
Šalis itin kenčia dėl ekonominės krizės Rusijoje, nes ir taip yra iš esmės izoliuota. Jos sienos su Turkija bei Azerbaidžanu uždarytos dėl tebesitęsiančių tarptautinių ginčų.
„Kita vertus, man smagu matyti tiek daug žmonių, kuriems rūpi jų ateitis. Nėra jokio smurto, atmosfera neįtikėtinai taiki. Juk kaimyniniame Azerbaidžane tokių demonstracijų nepamatysi“, – autokratinį Ilhamo Aliyevo režimą Baku priminė N.Armenakian.
