„Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai.
Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.
Plebiscite graikai turėjo atsakyti į klausimą, ar nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš penkias dienas.
09 val. 20 min. Y.Varoufakis perspėjo, kad referendumo rezultatai yra „susieti su labai didele kaina ... kaip ir visos kovos dėl demokratinių teisių“.
„Didelis (visuomenės pasitikėjimo) kapitalas, suteiktas mūsų vyriausybei“, privalo būti „nedelsiant investuotas į TAIP tinkamam sprendiniui“, sakė jis, ragindamas sudaryti susitarimą, kuris apimtų „skolų restruktūrizavimą, mažiau griežto taupymo, perskirstymą neturtingųjų naudai ir realias reformas.“
08 val. 50 min. Finansų ministras Yanis Varoufakis savo „Twitter“ paskyroje paskelbė apie pasitraukimą. „Minister no more“, – tokie žodžiai buvo parašyti Y.Varoufakio socialinio tinklo paskyroje.
Tokį sprendimą jis priėmė po sekmadienį Graikijoje įvykusio istorinio referendumo, kurio metu gyventojai atmetė tarptautinių kreditorių pasiūlymą.
Pranešime J.Varoufakis teigė, kad pranešus apie referendumo rezultatus kai kurie euro zonos finansų ministrai pareiškė nebenorį jo matyti vykstančiuose susitikimuose.
„Tuojau po referendumo rezultatų paskelbimo buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių „partnerių“ tam tikrą pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ jos susitikimuose; ministras pirmininkas nusprendė, kad ši mintis potencialiai gali padėti jam pasiekti susitarimą. Dėl šios priežasties šiandien palieku Finansų ministeriją“, – J.Varoufakis, kuris per pastaruosius kelis mėnesius dažnai susiremdavo su skolintojais per derybas, rašė savo tinklaraštyje po to, kai paskelbė apie atsistatydinimą savo „Twitter“ paskyroje.
02 val. 54 min. Graikija suskaičiavo referendume dalyvavusių graikų balsus.
Graikijos vidaus reikalų ministerijos skelbiamais duomenimis, taupymui „ne“ ištarė 61,31 procento, „taip“ – 38,69 procento referendume dalyvavusių graikų.
Iš viso referendume dalyvavo 62,5 proc. balso teisę turinčių Graikijos gyventojų.
01 val. 30 min. Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas teigė, jog šalių finansų ministrai susirinks aptarti padėties antradienį ir apgailestavo dėl graikų pasirinkimo, nes tai, anot jo, nulems liūdną Graikijos ateitį. „Kad Graikijos ekonomika atsigautų, yra būtina taikyti sudėtingas priemones ir reformas“, – sakė jis.
01 val. 27 min. „JP Morgan“ analitikai vertina: Graikija dabar lenktyniauja su laiku – ar spės susitarti su kreditoriais prieš savo bankų sistemos griūtį.
00 val. 58 min. Suskaičiuota 94,03 balsų. Taupymui „ne“ ištarė 61,31 proc. graikų. „Taip“ – 38,69 proc. Pranešama, kad kai kur prie bankomatų būriuojasi žmonės. Tarp audringai švenčiančiųjų – daugiausia jaunimas.
00 val. 45 min. „Deutsche Bank“ analitikas George'as Saravelos'as pranešė, jog Graikijos bankas konferenciniu ryšiu aptaria su Graikijos bankais, kiek jiems liko grynųjų pinigų. Žvilgsniai krypsta į Europos centrinį banką ir ar jis suteiks 89 mlrd. eurų skubią pagalbą, kad graikų bankai išliktų likvidūs.
00 val. 40 min. Tarptautinio banko „Barclays“ analitikai prognozuoja, kad Graikija veikiausiai turės pasitraukti iš euro zonos.
00 val. 35 min. Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog gerbia Graikijos referendumo rezultatus. Jame taip pat rašoma, kad institucijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris šiuo metu kalbasi su visais euro zonos ir ES institucijų lyderiais. Pirmadienį jis ketina per konferencinį ryšį pasikalbėti su Europos Centrinio banko prezidentu, Euro grupės vadovu.
23 val. 55 min. Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u sekmadienio vakarą telefonu aptarė Graikijos referendumo rezultatus ir abu sutarė, kad numanoma „Ne“ stovyklos pergalė turi būti gerbiama.
„Abu sutiko, kad Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas. Kanclerė ir Prezidentas yra nusiteikę sušaukti euro zonos šalių lyderių ir vyriausybių vadovų susitikimą antradienį“, – pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas.
23 val. 50 min. Suskaičiuoti beveik 89 proc. balsų. Taupymui „ne“ ištarė 61,46 proc. graikų. „Taip“ – 38,54 proc.
23 val. 45 min. Graikijos premjeras A.Tsipras kreipėsi į tautą. Jo žodžiais, graikai įrodė, kad demokratija negali būti šantažuojama. Anot jo, graikai priėmė drąsų sprendimą, kuris pakeis derybų Europoje eigą. Jis taip pat teigė, kad nėra lengvų sprendimų, tačiau galima rasti jį, jei abi pusės to nori.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad referendumo rezultatai nereiškia, kad Graikija traukiasi iš euro zonos, o Atėnų derybos su kreditoriais turi prasidėti rytoj.
23 val. 40 min. Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras teigia, jog Graikijos pasitraukimas iš euro zonos – realus scenarijus.
23 val. 17 min. Reaguodamas į referendumo rezultatus, apie savo atsistatydinimą pranešė Antonis Samaras – opozicinės dešiniosios pakraipos partijos „Naujoji demokratija“ vadovas, buvęs Graikijos premjeras. Jo žingsnis suteikė dar daugiau džiaugsmo politinių priešininkų stovyklai.
23 val. 10 min. Suskaičiuoti 75 proc. balsų. Taupymui „ne“ ištarė 61,61 proc. graikų. „Taip“ – 38,39 proc.
23 val. 05 min. Įvykiai Atėnuose atidžiai stebimi ir Berlyne. Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis dienraščiui „Tagesspiegel“ teigė, jog graikams nubalsavus prieš Europos kreditorių reikalavimus, jam sunku įsivaizduoti derybas su Graikija dėl naujos paskolos.
S.Gabrielis taip pat kaltino A.Tsiprą sugriovus paskutinius tiltus, kurie galėjo vesti į kompromisą: „Tsipras ir jo vyriausybė graikus veda karčios atskirties ir beviltiškumo keliu.“
22 val. 51 min. Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas, reaguodamas į Graikijos referendumo rezultatus pareiškė, kad Graikija dar vienu žingsniu priartėjo prie pasitraukimo iš euro zonos. Apie tai informuoja BNS.
„Negalima nesuprasti, jog tai reiškia žingsnį pasitraukimo iš euro zonos link“,- valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Aleksejų Lichačiovą.
„Graikijos galutinis pasitraukimas iš euro zonos bus savotiška šoko terapija Europos Sąjungai“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Aleksejus Lichačiovas.
22 val. 46 min. Anapus Atlanto referendumo rezultatų laukiančios finansų rinkos pradeda reaguoti į graikų sprendimą. Euro kursas dolerio atžvilgiu nuvertėjo 1 proc. – nuo 1,111 iki 1,099 JAV dolerio už eurą.
22 val. 35 min. Finansų ministras Yanis Varoufakis sekmadienio vakarą teigė, kad ruošiasi toliau dirbti kartu su Europos institucijomis.
„Graikai pasakė „ne“ tolesniam taupymui. Dirbsime su Europos centriniu banku, ieškosime sprendimų ir susitarimų. Graikų „ne“ yra stiprus „taip“ demokratijai Europoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
22 val. 23 min. Graikijos televizija praneša, kad A.Tsipras telefonu jau kalbėjosi su keliais Europos šalių lyderiais, tarp jų – ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.
Taip pat teigiama, kad Graikijos premjeras susisiekė ir su Europos centrinio banko vadovu Mario Draghi.
21 val. 54 min. Suskaičiavus pusę visų balsų, aiškėja, kad 61,21 proc. graikų nepritarė referendumo klausimui, o 38,74 proc. atsakė teigiamai, rodo Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.
Atėnų gatvėse rezultatų stebėjimą jau lydi graikų šėlsmas. Vairuotojai sveikina miestą garso signalais, o „ne“ balsavę atėniečiai renkasi miesto aikštėse ir mojuoja Graikijos vėliavomis.
Graikijos politikai sveikina rezultatus, bet Bendrijos atstovai neslepia, kad Graikijai gresia palikti euro zoną.
Vokietijos taupomųjų bankų asociacijos ir Vokietijos ekspoertuotojų asociacijos vadovai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė neįsivaizduojantys, kaip Graikija toliau gali išlaikyti bendrą Europos valiutą.
21 val. 07 min. Oficiali Vidaus reikalų ministerijos prognozė rodo, kad prieš Europos pasiūlytas reformas balsavo 61 proc. graikų.
20 val. 50 min. Graikijos vyriausybė sekmadienį pranešė sustiprinsianti pastangas susitarti su kreditoriais dėl finansinio gelbėjimo po to, kai televizijos paskelbtos apklausos parodė, kad „Ne“ stovykla per referendumą parėmė vyriausybės poziciją dėl itin griežtų sąlygų nepriimtinumo.
„Iniciatyvos bus suintensyvintos nuo šio vakaro, kad būtų galima pasiekti susitarimą“, – Graikijos televizijai sakė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakellaridis.
Jis pridūrė, kad Graikijos bankas taip pat pasiųs prašymą Europos centriniam bankui ir paprašys padidinti neatidėliotinas eurų injekcijas grynaisiais į šalies bankus, stokojančius lėšų.
20 val. 38 min. Praėjus daugiau nei pusantros valandos po rinkimų apygardų uždarymo, suskaičiuoti jau beveik 20 proc. balsavimo biuletenių.
Pirmieji oficialūs rezultatai pralenkė net ir apklausų rezultatus. Pirminiais duomenimis, referendume „taip“ balsavo apie 40 proc., o „ne“ – apie 60 proc. rinkėjų.
20 val. 15 min. Graikijos vidaus reikalų ministras Nikos Voutsis žurnalistams pranešė, kad sekmadienį balsavo daugiau nei 50 proc. rinkėjų, todėl referendumas tikrai įvyko.
Anot N.Voutsio, referendumas buvo organizuotas sėkmingai, kadangi apie jo tvarką visuomenė atsiliepė teigiamai.
Ministras taip pat pranešė, kad pirmuosius oficialius rezultatus įvertinti bus galima maždaug 21 val.
Vidaus reikalų ministerijos puslapyje skelbiami pirmieji rezultatai iš maždaug 10 proc. apygardų. Jose pirmauja neigiami atsakymai į referendumo klausimą.
19 val. 37 min. Europos lyderiai su įtampa laukia dramos Graikijoje atomazgos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį vyks į Paryžių, kur su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u aptars referendumo rezultatus.
„Kanclerės ir prezidento pokalbiai vakarienės metu suksis apie bendrą situacijos įvertinimą po Graikijos referendumo ir tolesnį artimą šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu“, – pranešė A.Merkel atstovas.
19 val. 20 min. Prognozėmis džiaugiasi ir valdančioji partija „Syriza“, kurios lyderiai skatino graikus balsuoti prieš referendume pateiktą klausimą. Agentūrai „Reuters“ partijos atstovai teigė, kad rezultatai dar nėra galutiniai, tačiau jau dabar džiaugėsi, kad valdžia galės greitai vėl grįžti prie derybų stalo.
„Tai leidimas vyriausybei greitai judėti į priekį, siekti naujo susitarimo ir normalizuoti bankų sistemą“, – sekmadienį sakė vyriausybės atstovas Nikos Filis.
Partija pakartojo ir anksčiau finansų ministro Yanio Varoufakio išreikštas viltis, kad referendumas pasibaigs rezultatu „Ne“.
Politikas sekmadienį neslėpė pasitikėjimo balsavimo rezultatu ir teigė, kad „Ne“ pergalės atveju, su kreditoriais susitarti galėtų per 24 valandas.
Finansų ministras 22 val. organizuoja neeilinį susitikimą su Graikijos centriniu ir komerciniais bankais, praneša „The Guardian“.
19 val. Graikijos žiniasklaidos priemonės paviešino savo apklausas. Nors tai nėra galutiniai rezultatai, kurių dar gali tekti palaukti, jos visos pergalę žada tai pačiai pusei.
Įvairiais skaičiavimais, prieš Europos pasiūlytus taupymo planus galėjo balsuoti 49-51 proc. graikų, o už – 46-49 proc. Tokius pat rezultatus prognozuoja visos šešios didžiausios Graikijos televizijos.
BBC praneša, kad paskutiniais duomenimis gali triumfuoti „Ne“ stovykla. Su tuo sutinka ir graikų žurnalistai, ir paskutinė „Financial Times“ apklausa.
Sekmadienį prie balsadėžių patraukusios Graikijos bankuose beveik baigėsi 20 eurų banknotai. Kaip praneša „Sky News“ žurnalistė Emily Purser, maksimalus išsigryninamų pinigų limitas gali būti sumažintas nuo 60 iki 50 eurų, nes bankomatuose tiesiog nebeliks mažesnio nominalo banknotų.
Analitikai perspėjo
Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.
„Lemtingi rinkimai“, „Bankroto košmaras“, „Nelaimi niekas“, „Sunkūs išmėginimai Graikijoje“, „Graikų kariai ir policija rengiasi gatvių mūšiams“ – tokios antraštės mirga šiai krizei, regis, jaudinant žmones visoje Europoje.
Balsavimas dėl to, ar pritarti potencialios finansinės pagalbos Graikijai sąlygoms, kurio baigties numatyti neįmanoma, bus rodyklė būsimoms deryboms, sakė Julianas Rappoldas iš strateginėmis studijomis užsiimančios Vokiečių užsienio politikos draugijos.
Nuogąstaujant, kad „Ne“ nulems Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, Pawelas Tokarski iš nepriklausomo Vokiečių tarptautinės politikos ir saugumo instituto (SWP) sakė, kad jo poveikis sieks daug toliau.
Tai „nulems būsimą Europos integracijos trajektoriją“, sakė jis.
A.Merkel, kuri praėjusią savaitę atrodė optimistiška, kai pareiškė, kad Europa gali „ramiai“ laukti šio referendumo rezultatų, nes blokas yra „stiprus“, buvo pastangų išspręsti šią krizę priešakyje.
Dabar didžiausios Europos ekonomikos lyderė „susiduria su dilema“, sakė J.Rappoldas.
Jei Graikija išeis iš euro zonos, tai reikš Europos krizės valdymo, kurį A.Merkel gynė visus ekonominių neramumų metus, nesėkmę.
„Jai nepatiktų, jei būtų sakoma, kad ji išstūmė Graikiją iš euro (zonos)“, – pridūrė J.Rappoldas.
Ji taip pat baiminasi nenumatytų ekonominių pasekmių, postūmio eurui priešiškoms grupėms kai kuriose šalyse ir to, kad tokios šalys kaip Rusija ar Kinija „Ne“ laikytų silpnumo ženklu, sakė jis.
Tačiau jei graikai nepaisydami savo premjero balsuos „Taip“, A.Merkel turės gauti parlamento pritarimą deryboms dėl naujos pagalbos programos Graikijai, stiprėjant kitokiai nuomonei jos pačios konservatorių partijoje Graikijos klausimu.
Jai taip pat reikėtų patraukti savo pusėn visuomenę, pavargusią nuo finansinės pagalbos ir šaliai tenkančios sąskaitų liūto dalies.
Skaldo ne tik graikus
Latvijos sostinėje Rygoje 27 metų Karlis Muižniekas, Latvijos universiteto mokslininkas, sakė, kad vieninga, draugiška euro zona yra geriausias pasirinkimas, bet pripažino: „Galvoju, kad graikai veikia gana logiškai“.
Tačiau 50-metė mokyklos apsaugininkė Inesė Bėrzinia Graikijos krizę pavadino „dviašmeniu kardu“.
„Jei neduosime pinigų graikams, jie atsigręš į Rusiją, o aš to nenoriu. Bet jei duosime jiems pinigų, jie niekada jų nesugrąžins“, – sakė ji.
Vokietijos socialdemokratų parlamentarė Gabriela Heinrich išreiškė viltį, kad graikai pasiųs „įtaigų ženklą Europai, nes jie yra ... tvirta Europos valstybių bendrijos dalis“.
Vokietijos dienraštis „Bild“, kuris nuo pat krizės pradžios laikėsi griežtos pozicijos Atėnų atžvilgiu, klausė, ar Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „tikrai būtų tokia drama“.
Tūkstančiai Graikijos šalininkų dalyvavo mitinguose Barselonoje, Paryžiuje, Dubline ir Frankfurte, o Ispanijoje Graikijos partijos „Syriza“ sąjungininkai šį balsavimą laiko istorine proga pakeisti Europą.
O jeigu italų būtų paprašyta balsuoti kaip Graikijoje, 51 proc. jų paremtų Europos įvedamas griežtas priemones, kad būtų išvengta pasitraukimo iš euro zonos, rodo neseniai atlikta „Ipsos“ apklausa.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi taip pat bijo „Ne“ ir yra „itin sunkioje padėtyje“, sakė P.Tokarski.
ECB pinigai išlaiko Graikijos bankus veikiančius. Jei ECB sustabdytų šias paskolas, rizikuotų paspausti Graikijos pasitraukimo mygtuką, o šį sprendimą jo vadovas nori palikti politikams.
Gali suteikti papildomų kreditų
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas neatmeta, jog Graikijai gali būti suteikta papildomų kreditų, kad šalis galėtų išmokėti algas valstybės tarnautojams ir paremti mažas pajamas gaunančius gyventojus.
M. Šulcas priekaištavo vyriausybei Atėnuose, kuri, anot jo, visus įstūmė į sunkią padėtį. Jis pavadino Graikijos valdžios elgesį iracionaliu.
„Ten žmonės veikia pagal principą „arba aš gausiu viską, arba tegul viskas smenga skradžiai“, – „Die Welt“ sakė EP vadovas. Anot jo, „dėl nevykusios politikos tenka kentėti milijonams nekaltų Graikijos gyventojų“.
M. Šulcas pripažino, kad be naujų kreditų valstybė negalės mokėti darbo užmokesčio, nefunkcionuos sveikatos apsaugos sistema, visuomeninis transportas, nebus tiekiama elektra. „Mes nepaliksime Graikijos žmonių likimo valiai“, – pažadėjo M. Šulcas, reikšdamas viltį, kad Briuselis netrukus skirs lėšų šiems tikslams.
Graikijos referendumas prikaustė viso pasaulio dėmesį, kadangi jo rezultatai gali turėti didelę įtaką politinei ir ekonominei Europos plėtrai ir atsiliepti pasaulio ekonomikai.
