Bakingamo rūmai išreiškė nusivylimą dėl to, kad bulvarinis
dienraštis „The Sun“ pirmajame puslapyje išspausdino nespalvotą
kadrą, kuriame būsimoji karalienė, tuomet maždaug šešerių
princesė, yra iškėlusi į viršų dešinę ranką, kaip ir jos
mama, velionė Karalienė Motina.
Filmas, iš kurio paimti minimi kadrai, kaip manoma, buvo susuktas
Balmoralo rūmų soduose 1933 ar 1934 metais – tuo metu, kai Adolfas
Hitleris dar tik tvirtino savo valdžią Vokietijoje.
Buvo pradėtas tyrimas dėl to, kaip „The Sun“ gavo tą
filmuotą medžiagą, ir rūmai, priklausomai nuo šio tyrimo
išvadų, galėtų imtis teisinių veiksmų prieš laikraštį, sakė
šaltinis rūmuose, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
„Nuvilia, kad buvo gautas ir taip eksploatuotas filmas,
nufilmuotas prieš aštuonis dešimtmečius ir aiškiai (esantis) iš
JD (Jos Didenybės) asmeninio šeimos archyvo“, – sakoma Bakingamo
rūmų atstovo pareiškime.
Nors karalienė tokiame jauname amžiuje negalėjo žinoti to
gesto reikšmės, minimas straipsnis nebus malonus monarchei, kuriai
dabar – 89 metai.
Prieš 10 metų „The Sun“, kuris yra labiausiai perkamas
Britanijos laikraštis, išspausdino nuotrauką, kurioje princas Harry
draugo maskarade buvo įamžintas su rankovės raiščiu, ant
kurio buvo nupiešta svastika. Penktasis asmuo eilėje į britų
sostą vėliau atsiprašė.
Namų filmas
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip būsimoji karalienė trumpam
tris kartus pakelia dešinę ranką, šoka ir žaidžia su korgiu.
Grupę, kurioje taip pat buvo karalienės sesuo princesė
Margaret, kaip atrodo, skatino karalienės dėdė, būsimasis karalius
Eduardas VIII.
Dėl tikslaus Eduardo sąsajų su naciais pobūdžio Britanijoje
vis dar diskutuojama, bet kai kurie istorikai kaltina jį simpatijomis
Hitlerio režimui.
1937 metais Vokietijoje jis susitiko su nacių lyderių – po to,
kai metais anksčiau atsisakė sosto norėdamas vesti išsiskyrusią
amerikietę Wallis Simpson.
Daug dokumentų, susijusių su audringu Eduardo gyvenimu, vis dar
guli slaptuose karališkuosiuose archyvuose. Eduardas mirė 1972
metais.
„The Sun“ vykdomasis redaktorius Stigas Abellas teisino sprendimą paskelbti tuos atvaizdus ir sakė, kad jie
buvo gauti „teisėtu būdu“ ir kad toji publikacija „nesanti
karalienės ar karalienės mamos kritika“.
„Tai istorinis dokumentas, kuris realiai sudaro sąlygas
kažkiek suvokti Eduardo VIII elgesį“, – sakė jis BBC radijui.
„Aš suprantu, kad jiems (rūmams) nepatinka to pasirodymas, bet
taip pat jaučiu, palyginti puristiniu pagrindu, kad žurnalistų ir
žiniasklaidos vaidmuo yra ištraukti į šviesą dalykus, kurie
įvyko“, – sakė jis.
Neaišku, kaip laikraštis gavo tuos atvaizdus, bet Bakingamo
rūmai skuba tai išsiaiškinti.
„Mes bandome nustatyti, iš kur atėjo ta filmuota medžiaga,
– AFP sakė šaltinis karališkuosiuose rūmuose. – Yra klausimų
dėl autorių teisių ir gali būti galimų klausimų apie
nusikalstamumą.“
„Nenumatomas blogio mastas“
Istorikas Timas Stanley sakė, kad nors Hitlerio
antisemitizmas turėjo būti aiškus, kai ta medžiaga buvo
nufilmuota, buvo neįmanoma numatyti Antrojo pasaulinio karo ir
Holokausto.
„Niekas negalėjo numatyti vien to blogio masto“, – sakė
jis televizijai „Sky News“.
Hitleris Vokietijos lyderiu tapo 1933 metais. Po 12 metų
baigiantis Antrajam pasauliniam karui, milijonai žmonių, daugelis
jų – žydai, jau buvo nužudyti koncentracijos stovyklose.
Karalienė praėjusį mėnesį su valstybiniu vizitu buvo nuvykusi
į Vokietiją, kur lankėsi Bergeno-Belzeno koncentracijos lageryje.
Tai buvo pirmas jos apsilankymas buvusioje nacių stovykloje, kurioje
žuvo maždaug 52 tūkst. žmonių, tarp jų – dienoraštį rašiusi
paauglė žydaitė Ana Frank.
Per karą, būdama 18-os, monarchė gavo parengimą kaip rezervo
mechanikė ir karinio sunkvežimio vairuotoja.
Daugelio britų meilę Karalienei Motinai, kuri mirė
2002-aisiais, nulemia jos ir jos vyro Jurgio VI sprendimas per karą
likti Londone ir lankyti per „Blicą“, kaip buvo praminti
vokiečių antskrydžiai šalies sostinėje, subombarduotas vietas.