Filantropinis fondas skyrė paramą Rusijos visuomeninėms organizacijoms, kurios neturi nieko bendra su politika, bet padeda ugdyti šalyje pilietinę visuomenę.
„Fondas skyrė pinigų teisių ir švietimo plėtrai, o dabar jų šioms reikmėms nebus“, – gailisi Andrejaus Sacharovo centro direktorius Sergejus Lukaševičius.
Savo ruožtu vykdomoji organizacijos „Memorial“ direktorė Jelena Žemkova pasakojo, kad JAV fondo parama buvo panaudota projektui, kuris padėjo represuotų asmenų giminaičiams ieškoti informacijos apie artimuosius. Apie 100 tokių paklausimų „Memorial“ gauna kiekvieną savaitę.
600 tūkstančių JAV dolerių buvo skirta Rusijos ekonomikos mokyklos naujų profesorių atlyginimams. Tokių istorijų daug, tačiau naujų jau nebus.
Patriotai netveria džiaugsmu
MacArthurų fondas nusprendė pasitraukti po to, kai aukštieji Rusijos parlamento rūmai – Federacijos Taryba – įtraukė jį į „patriotinį stop sąrašą“. Į jį įeina šalyje nepageidaujamos užsienio organizacijos, kurių veiksmai, senatorių nuomone, nukreipti prieš Rusijos interesus.
„Faktas, kad fondas nutraukia savo veiklą Rusijos teritorijoje, dar kartą parodo, jog mes neapsirikome“, – pareiškė vienas sąrašo sudarytojų, senatorius, Tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas.
„Vietoj humanitarinės krypties jie skyrė daugiau dėmesio konstitucinei santvarkai palaužti, negatyviems politiniams ir socialiniams procesams Rusijos visuomenėje parengti bei režimui pakeisti“, – tikino senatorius.
Panašių patriotinių pareiškimų yra ir daugiau.
Antai vienas Antimaidano judėjimo lyderių Nikolajus Starikovas aiškino, kad „nė vienas žmogus, besidomintis politika Rusijoje, negali įvardyti nė vieno Amerikos ar jos sąjungininkių fondo, kuris vienaip ar kitaip nefinansavo politinės veiklos, kenkiančios mūsų interesams“.
„Iš šalies žiūrint MacArthurų fondas veikiausiai nepalaikė opozicinės politinės veiklos. Bet žinant neatlygintinos skiriamos paramos pobūdį galima daryti priešingą išvadą“, – pridūrė ir Kremlių palaikančio Politinės informacijos centro generalinis direktorius Aleksejus Muchinas.
Spjūvis į veidą filantropui
Be to, oficialiu priedėliu – užsienio agentas – prieš dvejus metus jau buvo apdovanotos visos Rusijos nekomercinės organizacijos, dėl kokių nors priežasčių gavusios finansinę paramą iš užsienio.
Taip pat labdaringa pabėgėlių ir priverstinių persikėlėlių pagalbos organizacija „Pilietinė parama“, žmogaus teisių gynimo centras „Memorial“, A.Sacharovo centras, judėjimas „Už žmogaus teises“, antikorupcinių tyrimų ir iniciatyvų centro „Transparency International“ skyrius, Komitetas prieš kankinimus.
Galiausiai Rusijoje buvo uždarytas labdaros fondas „Dinastija“, kurį įkūrė mokslininkas ir verslininkas, telekomunikacijų magnatas Dmitrijus Ziminas.
Šis fondas globojo ir skatino mokslo bei technikos inovacines programas.
Komercinio saugumo sumetimais D.Ziminas dar anksčiau savo pinigus legaliai pervedė į užsienio bankus. Iš ten, tačiau rusiškais pinigais jis skyrė stipendijas ir kitaip rėmė studentus bei jaunus fizikus.
Rusijos mokslų akademijos Fizikos institute vyko viešos fizikos paskaitos, kurias skaityti buvo kviečiami užsienio mokslininkai.
Veikė ir videoteka internete, kur buvo keliamos viešai skaitytos garsių mokslininkų ir mokslo skleidėjų paskaitos, mokslo populiarinimo paskaitos moksleiviams, meistriškumo pamokos mokytojams.
Bet D.Ziminas atsisakė pripažinti savo fondą užsienio agentu – Rusijoje tai skamba kaip įžeidimas – ir jį uždarė.
„Tai spjūvis į veidą žmogui, kuris nemažus savo talentu ir darbu uždirbtus pinigus skyrė tėvynės mokslo plėtrai. Už tai jį pavadino užsienio agentu. Ir už tai jis visus pasiuntė ant trijų raidžių.
Aš visiškai jį suprantu, nes jis nenori šluostyti nežinia kieno spjūvių nuo savo nusipelniusio veido“, – piktinosi politikos žurnalistas Nikolajus Svanidzė.
Bet Kremlius dėl to tik pareiškė apgailestavimą. Daugiau nieko. „Būtų galėjęs dirbti“, – nedaugžodžiavo prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Aktyvistų Maskvai nereikia
Dabar toks pat likimas, matyt, laukia daugelio nekomercinių organizacijų, nenorinčių pripažinti savęs kaip tėvynės išdavikių.
Apie būsimą uždarymą jau pareiškė Žemutinio Naugardo žmogaus teisių gynimo organizacija Komitetas prieš kankinimus.
Veiklą taip pat jau nutraukė visuomeninis politinių represijų muziejus „Permė 36“, iškeldinimas gresia savanorių projektui – organizacijai „Pilietinė parama“.
Šio judėjimo įkurtame pabėgėlių vaikų adaptacijos ir mokymo centre Maskvoje mokosi pabėgėlių ir imigrantų iš Afganistano, Kongo, Ukrainos, Sirijos, Uzbekijos vaikai.
„Aš nežinau, kokiais motyvais vadovaujasi valdžia, bet pilietinį jos nekontroliuojamą aktyvumą ji bando išgrūsti iš Rusijos“, – tvirtino N.Svanidzė.
Savo ruožtu Maskvoje dirbantis nepriklausomas amerikietis žurnalistas Michaelas Bohmas mano, kad valdžiai tokie įvykiai „dėsningi ir net pageidautini“.
„Kai iš šalies rengėsi išvykti Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius Sergejus Gurijevas, Kremliuje sakė: „Jei jis nori išvykti – tegu išvyksta. O mums koks skirtumas?“
Juk geriau vadovauti miniai, kai nėra tokių žmonių. Rusijoje yra nafta, dujos, armija ir laivynas. Kam reikalingas S.Gurijevas, D.Ziminas? Jie tik trukdo, kelia triukšmą. Todėl tegu jie geriau gyvena Vakaruose“, – samprotavo M.Bohmas.
