Milžiniškos Lenino statulos galva grįš į Berlyną

Rusijos bolševikų revoliucijos vadas vėl žvelgs į žmones, kai 3,5 tonos sverianti statulos galva bus iškelta iš jos dabartinio kapo – viename žvyro karjere po akmenų krūva, kurioje šmirinėja driežai.

Vladimiro Iljičiaus Uljanovo, geriausiai žinomo Lenino slapyvardžiu, galva bus atkasta ir sunkvežimiu pervežta į Berlyną, kur taps eksponatu kartu su virtine kitų istorinių statulų. Ši kelionė žymės pabaigą tos statulos odisėjoje, prasidėjusioje per Šaltąjį karą.

„Leniną visuomet planuota padaryti ekspozicijos dalimi, nes tai ypatinga statula – vien jau dėl jos dydžio“, – sakė Andrea Theissen , Špandau tvirtovės muziejaus, kuriame tas kūrinys buvo eksponuojamas nuo rugsėjo, kuratorė.

Panašaus dydžio milžiniškas Lenino biustas buvo parodytas apdovanojimų pelniusiame 2003 metų filme „Sudie, Leninai“ (Good Bye Lenin!) – Rusijos revoliucijos lyderis jame buvo pavaizduotas išskraidinamas sraigtasparniu virš naujai suvienyto Berlyno stogų.

To įvykio tikrovėje nebuvo, bet Berlyno Lenino statulos likimas buvo ne mažiau dramatiškas.

1,7 metro aukščio galva kadaise buvo Lenino statulos, iškaltos iš ukrainietiško rausvo granito, dalis. 19 metrų aukščio paminklas stovėjo buvusioje Lenino aikštėje Rytų Berlyne, apsuptas sovietinių blokinių daugiabučių.

Lenino statulą sukūrė Nikolajus Tomskis, tuometis Sovietų Sąjungos menų akademijos prezidentas; masyvūs akmeniniai jos blokai buvo atvežti į Rytų Vokietiją iš „broliškos socialistinės šalies“ sunkvežimių kolona.

Lenino paminklas buvo atidengtas per mitingą, kuriame buvo susirinkę 200 tūkst. žmonių, 1970 metų balandžio 19 dieną, likus trims dienoms iki Lenino gimimo 100-ųjų metinių. Jis ten stovėjo 31 metus ir buvo pagrindinis Lenino aikštės akcentas.

Kai sukilusių žmonių galia sugriovė Berlyno sieną ir Geležinę uždangą, Lenino ir Karlo Marxo  statulos buvo verčiamos visoje Rytų Europoje, Berlyno paminklas tapo visuomenės piktinimosi žaibolaidžiu.

Tos statulos likimas „buvo piliečių protestų ir Berlyno miesto tarybos debatų širdyje“, pasakojo A.Theissen.

Pirmasis naujai suvienyto Berlyno meras – konservatyvių pažiūrų Eberhardas Diepgenas – įsakė nugriauti Lenino paminklą 1991 metų pabaigoje, norėdamas pašalinti iš miesto „diktatūros, kurioje žmonės buvo persekiojami ir žudomi“, simbolį.

Statulai išardyti prireikė kelių mėnesių: darbininkams teko pjaustyti granito ir betono blokus bei vidinę plieninę armatūrą. Lenino paminklas buvo suskaldytas į maždaug 120 dalių.

Šios liekanos vėliau buvo išvežtos į atokų miškelį Berlyno pietrytiniame pakraštyje ir užkastos smėlyje. Kodėl paminklą nuspręsta palaidoti būtent toje vietoje – dabar jau nebežinoma.

Ilgą laiką atrodė, kad Lenino statulos galva liks palaidota, nors miesto valdžia žadėjo ją išvežti į Špandau muziejų.

Dar pernai rugpjūtį Berlyno administracija tikino, kad tiksliai nežinoma, kur ta statula yra užkasta, taip pat aiškino, kad ją atkasti būtų per brangu.

„Tuomet susisiekiau su (dienraščiu) „Berliner Zeitung“ ir pasakiau jiems, kad žinau, kur ji yra“, – juokėsi Berlyne gyvenantis amerikietis dokumentinių filmų kūrėjas Rickas Minnichas .

Šis iš Kalifornijos kilęs vyras kartu su savo draugu vokiečiu buvo kastuvais atkasę Lenino statulos galvą 10-ojo dešimtmečio pradžioje ir nufilmavo ją, kurdami satyrinį vaizdo įrašą, kuris vėliau buvo įkeltas į portalą „YouTube“.

„Praėjusią vasarą kažkas nusprendė, kad galva nebus atkasta, bet spauda aštriai reagavo, darydama labai didelį spaudimą vietos valdžiai tesėti duotą pažadą“, – R.Minnichas sakė naujienų agentūrai AFP.

Berlyno administracija pripažino vilkinusi šį reikalą.

„Jeigu paklausite, ar tai yra politiškai opu – manau, turėtume atsakyti teigiamai“, – sakė Berlyno miesto administracijos atstovė plėtros ir aplinkosaugos reikalams Petra Rohland.

„Praėjo 25 metai nuo Berlyno sienos griūties, todėl savaime suprantama, kad pagalvojome: ar būtų protinga vežti Leniną per miestą ir eksponuoti jį muziejuje?“ – pridūrė ji.

Parodos organizatoriai galiausiai įtikino miesto administraciją imtis šio darbo, bet tuomet Lenino sugrįžimui iškilo dar viena netikėta kliūtis: driežai.

Sausį vienas Žaliųjų partijos politikas perspėjo, kad toje vietoje, kur užkasta Lenino galva, įsikūrė nykstančių driežų kolonija.

Kasinėjimų planai buvo įšaldyti, aplinkosaugos specialistai pradėjo tyrimą, rengtos diskusijos su ekologinio judėjimo organizacijomis. Galiausiai buvo rastas sprendimas, kuris turėtų būtų palankus tiek gamtai, tiek istorijai.

Buvo nuspręsta, kad pabudę po žiemos miego driežai, prasidėjus jų poravimosi sezonui, bus išgaudyti ir perkelti į naują buveinę, o tuomet atvažiuos ekskavatoriai.

Dabar A.Theissen laukia, kada Lenino galva atkeliaus į parodą „Atidengtieji. Berlynas ir jo paminklai“. Špandau tvirtovėje, Berlyno vakaruose, eksponuojama apie 100 originalių meno kūrinių, kurių seniausi yra sukurti XVIII šimtmetyje.

„Parodysime paminklus, kaip jie atrodė, kai buvo rasti“, – aiškino muziejaus kuratorė.

Leninas „nebus rodomas kaip herojiška figūra. ... Tikimės pristatyti jį taip, tarsi jis tebebūtų po žeme“, – pridūrė ji.