Toks pasibaisėtinas elgesys Singapūre – ne naujiena. Šimtai tūkstančių kūnų čia buvo iškasta iš po žemių, kad būtų galima statyti prekybos centrus, daugiabučius namus ir tiesti kelius.
Visas Singapūro miestas-valstybė teužima 71 830 hektarų (718 kvadratinių kilometrų). Tai mažiau nei pusė Didžiojo Londono ploto. Tad žemė čia yra labai brangus turtas. Todėl mirusiųjų poreikiai dažnai nublanksta prieš gyvųjų poreikius.
Kapinės – sąsaja su praeitimi
Šalies nepriklausomybei suėjo jau 50 metų ir Singapūro gyventojai šią auksinę sukaktį džiugiai mini savaitgalio renginiuose. Vis dėlto galiausiai iškilo klausimas, kaip išsaugoti menką šios valstybės paveldą.
Šiame mieste dominuoja nauji statiniai. Tad kapinės yra viena tų retų vietų, kurios sieja Singapūrą su praeitimi.
Negana to, kinų kultūroje nuo seno gyvuoja svarbus paprotys lankyti protėvių kapus ir melstis prie jų. Todėl kuo daugiau kapų iškasama, tuo labiau svetimas Singapūro kinams atrodo šis paprotys.
Valdžios institucijos tvirtina, kad kelias per Bukit Brauno kapines sumažins spūstis Panislando autostradoje. Tai būtų pirmasis žingsnis plėtojant šį regioną.
Nacionalinė plėtros ministerija iki 2030 metų ketina visą Bukit Brauno kapinių teritoriją apstatyti namais.
Nacionalinės aplinkosaugos agentūros duomenimis, iškasti žmonių palaikai perkeliami į mažesnius plotus arba kremuojami. Artimieji savo protėvius gali aplankyti naujuose sklypuose arba kolumbariumuose.
Kapas – 15 metų
Šiuo metu šalyje laidoti galima tik vienose kapinėse. Kaina vienam suaugusiam žmogui svyruoja nuo 315 iki 940 Singapūro dolerių (nuo 208 iki 621 euro). Tai Čoa Ču Kango kapinės, kurios yra vakarinėje, mažiau išplėtotoje Singapūro dalyje. Bet ir šios kapinės turi galiojimo laiką.
1998 metais patvirtinta laidojimo politika leidžia žemę nuomotis daugiausia 15 metų. Honkonge situacija yra dar prastesnė. Ten daugybė urnų mėnesių mėnesius savo eilės į miesto kolumbariumus laukia laidojimo salonuose, o vietą juose galima išsipirkti tik šešeriems metams.
Kiti kapai, kurie bus iškasti, yra Čoa Ču Kango kinų kapinių dalis, kurioje guli nuo 1947 iki 1975 metų perlaidoti palaikai.
Artimiesiems buvo pranešta protėvių palaikų reikalauti iki kitų metų liepos pabaigos. Nacionalinė aplinkosaugos agentūra teigė nežinanti, ką planuojama daryti šiame plote.
Šalies politiniai lyderiai dažnai kartodavo, koks svarbus iššūkis suderinti konkuruojančius miesto poreikius.
„Vyriausybė privalo teikti pirmenybę mūsų žemės naudojimui, kad būtų patenkinami tautai funkcionuoti būtini įvairūs – gyvenamųjų namų, žaliųjų plotų, komunalinių paslaugų, transporto, uostų, oro uostų ir kitokių patogumų poreikiai.
Didžioji Bukit Brauno kapinių dalis bus panaudota tik per ilgesnį laikotarpį“, – pranešime sakė Nacionalinės plėtros ministerijos atstovas.
1978 metais Singapūre buvo 213 laidoti skirtų sklypų, kurie užėmė 2146 hektarų (21 kvadratinis kilometras) plotą. Tai sudarė maždaug 3,7 proc. teritorijos. Daugeliui jų jau tada grėsė būti sunaikintiems.
„Per kitus penkerius metus visos privačios kapinės, kuriose nebelaidojama, bus superkamos ir naudojamos plėtrai“, – tuo metu Parlamentui sakė ministras Edmundas W.Barkeris.
Žemė – gyviesiems
Nuo to laiko prarasta dešimtys kapinių. Žymiausios jų buvo Bidadario kapinės, kuriose amžinojo poilsio buvo atgulę krikščionys, musulmonai, hinduistai ir sinhalai.
Jose buvo palaidota daug garsių žmonių. Pavyzdžiui, Augustine'as Podmore'as Williamsas – anglų jūrininkas iš „SS Jeddah“ laivo. Šio žmogaus istorija įkvėpė Josepho Conrado knygą „Lordas Džimas“ („Lord Jim“).
Bidadario kapinių kasimo darbai vyko nuo 2001 iki 2006 metų. Per šį laikotarpį buvo iškasta 58 tūkst. krikščionių ir 68 tūkst. musulmonų kapų.
Jų vietoje valdžia stato naują miestą su požeminiais, oro kondicionieriais vėdinamais autobusų persėdimo punktais ir miesto pirmuoju požeminiu vandens rezervuaru. Pirmieji butai šioje teritorijoje bus parduodami jau nuo rugsėjo.
Net ir pagrindinė miesto apsipirkinėjimo vieta aplink Orčardo kelią pastatyta ant buvusių kapinių. „Ngee Ann City“ – didžiulis rudas pastatas, kuriame įsikūrusios įvairiausios parduotuvės, žymi vietą, kur anksčiau buvo didžiausios Čaošano bendruomenės kapinės šioje saloje.
Dabar didžiulis prekybos centras skiria pajamas kinų Čaošano bendruomenės paramos organizacijai „Ngee Ann Kongsi“. Tai bendruomenės nariams leidžia susimokėti už mokslo programas.
Paėjus keliu šiek tiek žemiau yra Očardo rezidencija – prabangus privatus kondominiumas, iškilęs virš prekybos centro „ION Orchard“. Jo vietoje taip pat buvo Čaošano bendruomenės kapavietės. Šiame rajone keturių kambarių junginiai su trimis vonios kambariais gali kainuoti net 11 mln. Singapūro dolerių (7,3 mln. eurų).
Protėvių palaikai nerūpi
Konservatoriai bando apsaugoti Bukit Brauną nuo tokio pat likimo. Jie tvirtina, kad kapinės turi išlikti laisva, vieša visiems prieinama erdve, užuot pavertus išskirtine zona turtingiesiems.
Normano Cho dėdė Tan Kay Tiangas taip pat ilsisi viename Bukit Brauno kapų, kuriuos ketinama iškasti. Tan Kay Tiangas iš šio pasaulio išėjo 1938 metais. Ji mirė daug anksčiau, nei gimė jo anūkai, kuriems dabar jau yra apie 60 metų.
Anūkai, sužinoję, kad kapas bus iškastas, per didelio entuziazmo nerodė. Todėl N.Cho pats pareikalavo, kad jo dėdė būtų kremuojamas.
„Aš taip pasielgiau galvodamas apie jo proanūkius. Bandau išsaugoti žmogaus atminimą jo atžaloms“, – aiškino jis.
Khoo Ee Hoon savanoriškai pranešinėja tų, kurių palaikai guli Čoa Ču Kango kapinėse, atžaloms, jog kapai bus iškasti. Ji sakė, kad daug gyventojų neparodė susidomėjimo.
„Jie nebejaučia skausmo dėl protėvių, nuo kurių juos skiria trys ar keturios kartos“, – aiškino ji.
Kapinių kultūra nyksta
Didelė dalis Singapūro kinų vis dar aplanko protėvių kapus per Čing Mingo šventę, nemažai kitų jau nebesilaiko šios tradicijos.
„Visa kapinių kultūra jau išnykusi. Žemės deivės garbinimo idėjos prieš pačiam atgulant į kapą jau nebėra. Kiek žmonių mūsų ekskursijoje anksčiau yra buvę kapinėse?“ – klausė Darrenas Kohas, gidas savanoris, kuris žmonėms ekskursijas veda Bukit Brauno kapinėse.
Dėl vis didėjančio atotrūkio nuo kapinių kultūros Singapūro gyventojai ėmė manyti, kad laidojimas yra paprasčiausias žemės švaistymas. Maža to, darosi aišku, kad visi palaikai galiausiai bus iškasti. Todėl žmonės iškart renkasi kremavimą.
2011 metais 8 proc. žmonių prieš mirtį norėjo būti kremuojami. Tai beveik visi gyventojai, išskyrus tuos, kurių religija liepia laidoti. Pavyzdžiui, musulmonai, bahajai ir parsai.
„All Things Bukit Brown“ aktyvistai siekia atkreipti dėmesį į kapinių ekologinę įvairovę ir istorinę vertę, kad Singapūro gyventojai galėtų nuspręsti, ar šią vietą verta išsaugoti. D.Kohas teigė, kad tokios vietos kaip Bukit Braunas suteikia Singapūrui jausmą, kad jam kai kas priklauso.
„Skirtumas tarp namų ir tarp prabangių viešbučio „W“ apartamentų yra prisiminimai. Jei iškasime visus prisiminimus, kurie yra tam tikroje vietoje, galbūt tai ir bus gražiausia vieta pasaulyje. Bet ta vieta taps tik viešbučio kambariu“, – vaizdžiai pasakojo D.Kohas.
Ką jis turi omenyje kalbėdamas apie Bukit Brauną, suprasti nesunku. Čia laidojama nuo 1833 metų. Visos kapavietės išdėstytos ne tvarkingomis eilėmis, o pagal kinų fengšui principus. Žemėje netoli vienas kito guli verslininkai, paprasti darbuotojai, pramonininkai ir revoliucionieriai.
„Čia guli tiek daug neatvertos istorijos. Jei visa tai prarasime, ar kada nors sugebėsime susigrąžinti?“ – sakė D.Kohas.
Konservatoriai teigia, kad Singapūro gyventojai neturėtų kaskart būti verčiami rinktis tarp kapinių ir šalies vystymosi. Kaip pavyzdį jie pateikė tai, kad tokiuose miestuose kaip Kvala Lumpūras kapinės buvo paverstos paveldo parkais.
D.Kohas tvirtino, kad visada galima rasti alternatyvų, kurios duotų Singapūrui kelią judėti pirmyn, bet istorija būtų išsaugota.
Eidamas pro senuosius Bukit Brauno vartus, kurie dabar apsupti statybų teritorijos, D.Kohas parodė į likusius kapus.
„Romantiškai kalbant, kol paskutinis kapas nebus iškastas, mes rengsime ekskursijas, nes yra tiek daug istorijos, kurią norime apsaugoti.“
