Įtampą gali dar labiau padidinti trijų Japonijos ministrų
apsilankymas prieštaringai vertinamojo Jasukunio šventykloje,
skirtoje pagerbti visiems karuose žuvusiems japonams, kurią
kaimyninės šalys laiko Tokijo militaristinės praeities simboliu.
Japonijos kapituliacijos sąjungininkų pajėgoms 1945 metais
atminimo ceremonijos vyko po to, kai Sh.Abe penktadienį kreipėsi į
tautą, reikšdamas apgailestavimą dėl Tokijo karo metų politikos,
bet sakė, kad būsimosios kartos nebeturi dėl to atsiprašinėti.
Jo išsakytas mintis pasveikino JAV, bet Kinija pasmerkė kaip
nenorą atsiprašyti, o Pchenjanas reiškė įtūžį dėl
„neatleistino pasityčiojimo iš Korėjos žmonių“.
Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye sakė, kad
Sh.Abe kalba „toli gražu nepateisino lūkesčių“, ir pabrėžė,
kad Japonija dar turi atsakyti į klausimą dėl Azijos moterų,
kurios buvo priverstos dirbti kaip sekso vergės japonų kariuomenės
viešnamiuose.
Kita vertus, Filipinai, kurie per karą taip pat buvo okupuoti
Japonijos, pareiškė atkūrę „stiprią draugystę“ su Tokiju.
Australijos premjeras Tony Abbottas irgi sakė, kad
Sh.Abe kalba „turėtų skatinti kitų šalių pripažinimą, kad
Japonija įsipareigojusi kurti geresnę ateitį visiems, taip pat
stiprinti savo draugystę su Japonija“.
Per šeštadienį vykusias karo pabaigos atminimo ceremonijas
Japonijos imperatorius Akihito sakė „giliai
besigailintis“ dėl to konflikto, per kurį šalis kovėsi jo tėvo
imperatoriaus Hirohito vardu.
Kai kurie Japonijos žiniasklaidos kanalai atkreipė dėmesį, kad
81 metų monarchas pirmąkart ištarė tokius žodžius per kasmetinį
atminimo renginį.
Anksčiau šeštadienį moterų įgalinimo ministrė Haruko
Arimura įžengė į Jasukunio šventovę, kurioje pagerbiami
milijonai per konfliktus žuvusių japonų. Tačiau į jos garbės
sąrašą taip pat įtraukti keliolika karo nusikaltėlių, o šios
šintoistinės šventyklos muziejuje Japonija vaizduojama kaip JAV
agresijos auka.
Muziejuje beveik neužsimenama apie Japonijos imperatoriškosios
armijos karių žiaurumus, vykdytus Rytų Azijoje, ypač Kinijoje ir
Korėjoje, per invazijas prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui
ir jam vykstant.
Žuvusieji už savo šalį
Apie 60 politikų, tarp jų vidaus reikalų ir ryšių ministrė
Sanae Takaichi bei krizių valdymo ministrė Eriko
Yamatani šeštadienį ėjo akmenimis grįstu
šventyklos taku kartu su tūkstančiais kitų lankytojų.
„Kaip paguodžiame (karo aukų) sielas yra atskirų šalių
reikalas – tai neturėtų būti diplomatinė problema“, –
S.Takaichi sakė žurnalistams, atsakydama į klausimus apie
tikėtiną neigiamą Pekino ir Seulo reakciją.
Tokie vizitai kiekvieną rugpjūčio 15-ąją kelia pyktį
kaimyninėms šalims, kurios laiko tai įžeidimu ir skausmingu
priminimu apie dabar pacifistinės Japonijos istoriją, įskaitant 35
metus trukusią brutalią Korėjos pusiasalio okupaciją.
Sh.Abe, kuris yra vieno karo metų ministro anūkas, tikriausiai
asmeniškai neaplankys Jasukunio šventyklos, tik pasiųs ritualinę
auką. Jo apsilankymas toje šventovėje 2013 metų pabaigoje
pakurstė Pekino ir Seulo įtūžį, taip pat buvo sukritikuotas
Tokijo artimo sąjungininko Vašingtono.
1869 metais įkurtoje šintoistų šventykloje pagerbiami apie 2,5
mln. Japonijos piliečių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą ir
kitus konfliktus. Tarp jų minimi 14 nuteistų karo nusikaltėlių,
įskaitant generolą Hideki Tojo (Hidekį Todzą), kuris įsakė
surengti Perl Harboro puolimą, įtraukusį į karą Jungtines
Valstijas.
„Žmonės, kurie yra čia pagerbti, žuvo už savo šalį, –
esu čia gyva jų dėka“, – sakė 70-metė Hideko Horie, kurios tėvas žuvo Filipinuose, kai ji tebuvo kūdikis.
Japonijos karo metų istorija vėl atsidūrė dėmesio centre, kai
Sh.Abe atėjo į valdžią 2012 metų pabaigoje, o daugelis spėliojo,
ar jis pasakys tokią pat reikšmingą kalbą, kokią 1995 metais
paskelbė tuometis premjeras Tomiichi Murayama.
Tame pareiškime, tapusiame visų vėlesnių atsiprašymų
atskaitos tašku, buvo išreikštas „gilus apgailestavimas“ ir
„nuoširdus atsiprašymas“ dėl Japonijos padarytos
„milžiniškos žalos“, ypač Azijoje.
Atsiprašymų sezonas
Tačiau penktadienį Sh.Abe, kai kurių kritikuojamas dėl
numanomų pastangų sumenkinti Japonijos vaidmenį Antrajame
pasauliniame kare ir išplėsti dabartines šalies ginkluotąsias
pajėgas, tikino, kad ateities kartos nebeturėtų atsiprašinėti.
„Neturime leisti, kad mūsų vaikams, anūkams ir netgi
tolesnėms kartoms, kurios neturi nieko bendra su tuo karu, būtų
lemta (dėl jo) atsiprašinėti, – pabrėžė premjeras. –
Istorija rūsti. Kas įvyko, nebegalima pakeisti.“
Jis taip pat pakartojo norintis susitikti su Kinijos prezidentu Xi
Jinpingu (Si Dzinpingu), galbūt ateinančio mėnesio pradžioje. Savo
kalboje premjeras pabrėžtinai paminėjo Kinijos žmonių kančias,
patirtas dėl Japonijos karių kaltės.
Analitikų nuomone, Sh.Abe savo kalboje prašė sąjungininkų ir
kaimynių supratimo, tačiau liko ištikimas savo nacionalistiniams
įsitikinimams.
Kaip rašo dienraštis „The Global Times“, glaudžiai susijęs
su Kinijos komunistų partija, prieštaringas Sh.Abe kalbos pobūdis
rodo, kad „tai, kas liko, galbūt iš esmės yra nieko neverta“.
„Ši kalba nesukels Kinijos ir Japonijos santykių pablogėjimo,
bet ir nepadės reikšmingai jų pagerinti“, – pažymėjo
laikraštis.