Atvykėliai įėjo kartu, tačiau iškart pasuko skirtingais keliais. Vienas iš jų nužingsniavo į sodą, o kitas – tiesiai į salę, kurioje stovėjo skulptoriaus A.Rodino darbai.
Mėlynai išdažytoje salėje stovėjo prancūzų skulptoriaus šedevrai – „Kalė piliečiai“, „Mąstytojas“ ir „Žana d'Ark“.
Vyrai atrodė lyg bet kurie turistai tuo metu vaikštantys muziejuje. Vienas jų dėvėjo pilkai mėlyną kepurę, languotus marškinius ir raudonus batus, kitas – panamos tipo kepurę, marškinėlius, šortus ir sandalus. Abu slėpėsi už akinių.
Jie apžiūrinėjo skulptūras, kol iš salės pasišalino visi kiti lankytojai, o žalia sargo kėdė kampe liko tuščia.
Tada vyrai puolė prie bronzinės A.Rodino skuptūros „Vyras sulaužyta nosimi“. Pasirinkimas buvo parankus, kadangi šį meno kūrinį nuo įėjimo slėpė kitos skulptūros.
Vagišius su kepure nuo peties nusiėmė krepšį ir į jį susidėjo 25 centimetrų aukščio žmogaus galvos skulptūrą ir patraukė į lauką. Jo bendrininkas dar apėjo ratą muziejumi ir nusekė paskui.
Nulipę muziejaus laiptais jie dingo minioje. Jų apsilankymas muziejuje truko tik 12 minučių.
Prisiima atsakomybę
„Glyptotek“ muziejaus direktorius Flemmingas Friborgas šią vagystę pavadino šlykščia ir siaubinga.
„Gaisras, vanduo ir vagystės yra patys siaubingiausi muziejaus direktoriaus košmarai. Tai, kad mūsų darbai gali būti pavogti, sukelia žalos ir muziejui, ir jo lankytojams“, – apgailestavo direktorius.
Pasak F.Friborgo, vagys prieš savo vizitą jau buvo spėję apsilankyti muziejuje ir sugadino signalizaciją A.Rodino darbų salėje, todėl vagystė nebuvo pastebėta.
Paklaustas, kas yra atsakingas dėl šios vagystės, F.Friborgas nesuabejojo.
„Aš esu „Glyptotek“ direktorius. Tai tik mano atsakomybė“, – pripažino muziejaus vadovas.
Atvyko iš Rytų Europos?
Muziejaus apsaugos kamera užfiksavo du vyrus jų kelionės per muziejų metu. Vaizdo įrašas tapo praktiškai vieninteliu įkalčiu, kurį turi policija.
Pareigūnai taip pat mano, kad nusikaltėliai yra atvykę iš užsienio, tikriausiai – iš Rytų Europos.
Peržvelgę visus įrašus, kurie buvo padaryti kelias savaites prieš nusikaltimą, policininkai pastebėjo, kad tie patys vyrai jau lankėsi muziejuje liepos 7 dieną – devyniomis dienomis anksčiau negu įvyko vagystė. Tiesa, tąkart jie nedėvėjo akinių ir kepurių.
Jau tada vagišiai sukinėjosi aplink bronzinę A.Rodino skuptūrą.
„Akivaizdu, kad jie taikėsi būtent į šį kūrinį. Jiems pavyko išlaisvinti galvą iš laikiklio ir išjungti signalizaciją“,- paaiškino F.Friborgas.
Muziejaus direktoriaus teigimu, skulptūra ne tik priklauso žymiam menininkui, bet yra ir nedidelė, todėl ją galima lengvai paslėpti krepšyje.
Kopenhagos policijos vagysčių ir plėšimų skyriaus atstovų teigimu, nusikaltėliai buvo motyvuoti pirmiausia finansinės naudos ir greičiausiai priklausė tarptautiniam nusikalstamam tinklui.
Dėl pavogtos skulptūros jau kreiptasi į Interpolą ir Europolą.
Nelegali prekyba A.Rodino darbais klesti. Didžiausios privačios pavogtų kūrinių duomenų bazės vadovas Julianas Radcliffe'as teigia užfiksavęs 128 pavogtas A.Rodino skulptūras.
„Jis buvo produktyvus menininkas, todėl egzistuoja po kelias jo darbų kopijas. Vagys nevengia pasinaudoti galimybe jas pigiai parduoti.
Vienas žymiausių darbų
A.Rodinas yra vienas iš svarbiausių modernizmo skulptorių. O 1863 metais sukurtas „Žmogus sulaužyta nosimi“ yra laikomas vienu iš esminių jo kūrinių.
„Šis kūrinys labai svarbus, nes su jame galima matyti, iš kur kilo unikalus A.Rodino stilius.
F.Friborgo teigimu, pats menininkas pripažino, kad vėliau jam nebepavyko sukurti geresnio žmogaus veido atvaizdo.
Po A.Rodino mirties 1917 metais jo vardo muziejus Paryžiuje sukūrė kelias biusto kopijas, tačiau originali, paties menininko gyvenimo metais sukurta skulptūra yra laikoma pačia vertingiausia.
Muziejuje „Glyptotek“ buvo laikoma viena pirmųjų iškart po jo mirties 1919 metais sukurta kopija, kurios kainos muziejus neatskleidžia.
Tačiau ją galima įsivaizduoti palyginus su kitais panašiais A.Rodino darbais.
2013 metais bronzinės „Mąstytojo“ ir „Pragaro vartų“ skulptūros buvo parduotos už atitinkamai 15 ir 16 mln. eurų.
Pasimokys iš klaidų
Kai įvyko vagystė, muziejus buvo apsaugotas signalizacijos sistemos, vaizdo stebėjimo kamerų ir apsauginių. Tačiau dabar saugumas yra dar labiau sustiprintas.
„Negaliu jums papasakoti visko, bet galiu jus užtikrinti, kad dabar padarėme viską, kad antrą kartą tai nebeįvyktų. Tačiau visada reikia prisiminti – ten, kur yra meno kūrinių, visada yra ir vagysčių“, – samprotavo F.Friborgas.
Anot muziejaus direktoriaus, bet kokiai galerijai yra sudėtinga rasti pusiausvyrą tarp geriausios apsaugos meno kūriniams ir maloniausios patirties muziejaus lankytojams.
„Gali pastatyti metalo detektorius ir uždengti meno kūrinius trijų centimetrų storio neperšaunamu stiklu. Tačiau absoliutus saugumas nužudo meno potyrį. Mes tiesiog turime apsunkinti vagišių darbą“, – tikino „Glyptotek“ vadovas.
Meno ekspertai pripažįsta, kad A.Rodino darbus yra sunku atpažinti, kadangi egzistuoja daug jo kūrinių versijų ir kopijų.
„Tačiau iš šio muziejaus pavogtas darbas yra tikrai unikalus, todėl tai padidina tikimybę, kad skulptūra bus surasta“, – teigė Dingusio meno registro specialistas Willas Korneris.
