Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as negaili didžiulių politinių pastangų, kad būtų išspręstas jau 16 mėnesių besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais ir būtų atkurta taika neramiame Europos Sąjungos rytiniame paribyje.
Vasarį jie praleido 17 valandų, įtemptai derėdamiesi su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Baltarusijos sostinėje Minske, kol galiausiai buvo pasirašyta taikos sutartis, įpareigojanti greitai baigti kautynes ir išspręsti visus politinius nesutarimus iki šių metų pabaigos.
Tačiau vadinamoji 2-oji Minsko sutartis buvo nuolat pažeidinėjama konflikto šalių.
Kaip rodė Jungtinių Tautų duomenys, daugiau negu 5,3 tūkst. žmonių buvo žuvę iki vasario, kai keturi lyderiai mėgino nutraukti kruviniausią ir labiausiai destabilizuojantį konfliktą Europoje nuo Balkanų karų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje.
Tačiau iki dabar aukų skaičius priartėjo prie 6,9 tūkst.
P.Porošenko sprendimas paprašyti pirmadienį surengti susitikimą ir susitarimas, kad V.Putinas nebus kviečiamas daugelio apžvalgininkų laikomas akibrokštu vis labiau prieš Vakarų šalis nusistačiusiam Kremliaus vadovui.
Ukrainos prezidentas kaltina Kremlių, kad šis nemažina palaikymo prorusiškiems separatistams, ir sieja jį su pastaruoju metu vėl suintensyvėjusiu smurtu, kuris atkreipė ES lyderių dėmesį ir buvo pasmerktas NATO.
Vakarų šalių karinio aljanso atstovė sakė, kad „Rusijai tenka ypatinga atsakomybė ieškoti politinio sprendinio“ tam konfliktui. Tokia formuluotė yra netiesioginė užuomina apie ryšius tarp Kremliaus ir separatistų vadovybės.
Pasiuntė svarbų signalą
A.Merkel, kuri yra gimusi buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje ir pasisako, kad ryšių linijos su Maskva būtų paliekamos atviros dėl saugumo priežasčių, taip pat reiškė didėjantį nusivylimą dėl Rusijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
V.Putinas neigia bet kokį Maskvos vaidmenį tame konflikte, ir į Kijevo pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje patenkančius Rusijos karius vadina „savanoriais“ arba atostogaujančiais kariais.
Tačiau P.Porošenka leido suprasti, kad jo sprendimas prašyti pirmojo viršūnių susitikimo nuo derybų Minske be V.Putino yra pastangos parodyti Kremliaus vadovui, kad Europa atsisako formalaus neutralumo ir solidarizuojasi su Kijevu.
„Ukrainos valdžios pagrindinis uždavinys – sukurti stiprią tarptautinę bendriją, kuri sudarytų koaliciją ir sustabdytų agresorę“, – sakė P.Porošenka, turėdamas omenyje Rusiją.
„Faktas, kad (A.Merkel ir F.Hollande'as) sutiko su Kijevo pasiūlytu susitikimo formatu, siunčia labai svarbų signalą tiek Putinui, tiek publikai Vakaruose“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos diplomatas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Tai rodo, kad Prancūzija ir Vokietija yra toje pačioje valtyje kartu su mumis“, – pridūrė jis.
Tačiau Berlynas ir Paryžius iki šiol vengė viešai solidarizuotis su Kijevu arba paskelbti Kremlių tiesiogine grėsme.
„Aišku, kad ilgalaikis, tvarus, stabilus saugumas įmanomas tik su Rusija, o ne prieš Rusiją“, – penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.
Vienas diplomatinis šaltinis Paryžiuje taip pat tvirtino, kad A.Merkel ir F.Hollande'as nesistengia „atitolti“ nuo V.Putino.
„Tai nereiškia, kad kuriamas kažkoks trejetas, kuris turi sustiprinti diplomatinę kovą su Rusija“, – Paryžiaus pareigūnas penktadienį sakė žurnalistams.
V.Putinas nenuleidžia akių
Rusija atsisakė oficialiai komentuoti V.Putino nedalyvavimą tame pasitarime, tokia pozicija pabrėždama savo atsisakymą pripažinti, kad Kremliaus vadovas vis labiau izoliuojamas nuo Vakarų šalių, kurios pasibaigus Šaltajam karui stengėsi užsitikrinti bendradarbiavimą su Maskva.
Tačiau Maskva aiškiai leido suprasti, kad per susitikimą Berlyne būtent P.Porošenka turėtų būti laikomas atsakingu, jog nepavyko sustabdyti karo.
„Atidžiai stebime pasiruošimus tam susitikimui ir taip pat atidžiai stebėsime jo rezultatus“, – trečiadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mūsų nuomone, būtinybė papildomai spausti Kijevą yra akivaizdi, – pridūrė jis. – Tikimės, kad Vokietija ir Prancūzija, Minsko susitarimų signatarės, padarys viską, kad užtikrintų, jog (paliaubų sąlygos) būtų besąlygiškai vykdomos.“
Ukrainos separatistų lyderiai taip pat tvirtino, kad susitikimas Berlyne neturės jokios reikšmės, nes į jį nebuvo įtrauktas V.Putinas.
