Mirtis televizijoje atsirado kartu su televizija. Milijonai matė, kaip Dalase 1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidentas Johnas F.Kennedy ir kaip po kelių dienų su jo žudiku Lee Harvey Oswaldu susidorojo Jackas Ruby.
Ką jau kalbėti apie 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykius, kai šimtus žmonių palaidojo griūvantys Pasaulio prekybos centro dangoraižiai.
Prie mirties televizorių ekranuose jau netgi pripratome.
Vis dėlto Vesteris Lee Flanaganas, nušovęs žurnalistę ir operatorių JAV Virdžinijos valstijoje, žengė dar toliau. Nusikaltimas ne tik buvo parodytas tiesiogiai per televiziją – ir pats žudikas nufilmavo lemtingas akimirkas ir jas paskleidė internete.
Internautai negalėjo ištverti
Dabar jau akivaizdu: V.L.Flanaganas, po žudynių nusišovęs, jas buvo suplanavęs taip, kad garsas pasklistų toli ir žaibiškai. Kad tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ kone sprogtų nuo apkrovos.
Užpuoliko padarytas vaizdo įrašas – tarsi iš kompiuterinio žaidimo. Filmuojantį telefoną jis laikė kairėje, o pistoletą – dešinėje rankoje.
Be to, įrašu V.L.Flanaganas pasidalijo tik tada, kai žiniasklaida jau buvo išsiaiškinusi jo pavardę ir atradusi jo paskyras socialiniuose tinkluose.
Tūkstančiai žmonių buvo įlindę į žudiko paskyras, kai jis, jau gaudomas policijos, staiga paskelbė seriją žinučių apie esą patirtas skriaudas ir šiuos skundus vainikavo žudynių įrašu.
Priešingai negu kitos mirtys, anksčiau užfiksuotos televizijoje, trečiadienio ryto tragedija buvo ne tik tiesiogiai parodyta, bet ir paskleista po virtualųjį žiniatinklį. O šimtai tūkstančių socialinių tinklų vartotojų tiesiog negalėjo susilaikyti ir tą įrašą pažiūrėjo.
Baisiausia, kad V.L.Flanaganas puikiai žinojo, jog būtent taip ir bus.
Jis anksčiau pats dirbo žiniasklaidoje ir nujautė, kad komunikacijos laikais vartotojai tiesiog negali nepaspausti mygtuko, o vėliau nepasidalyti su kitais tuo, ką pamatė.
Pasiruošė dėmesio lavinai
„Twitter“ ir „Facebook“ reagavo greitai ir abi V.L.Flanagano paskyras užblokavo. Bet kelių minučių užteko, kad įrašu pasidalytų tūkstančiai vartotojų.
Keliasdešimt kraupių sekundžių iš interneto persikėlė į televizijų žinių laidas, o iš jų nukeliavo atgal į virtualiąją erdvę.
Tikėtina, kad čia įrašas pasiliks amžinai – tik jį surasti bus ne taip paprasta.
Atrodo, kad V.L.Flanaganas tiksliai žinojo, jog Amerikoje, kur kasmet šaunamieji ginklai nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių, dviejų žmonių nužudymas netaps šokiruojančia naujiena, jei nebus nufilmuotas.
Angliškajame internete paplitęs posakis „Pics, or it didn’t happen“ („Vaizdų, arba Tai nenutiko“). Tad žudikas palaukė, kol televizija WDBJ vaizdą iš operatoriaus A.Wardo kameros transliuos gyvai.
Tačiau jis taip pat suvokė, kaip akį patraukia žiūrovų atsiųsti įrašai – drebantys, toli gražu netobulos kokybės vaizdai, kuriuos į televizijas siunčia uraganą, cunamį ar tiesiog įdomų incidentą pastebėję žmonės.
V.L.Flanaganas neabejojo ir tuo, jog žurnalistai užguls „Google“, kai tik paaiškės žudiko tapatybė. Jis buvo pasiruošęs – paskyrą „Facebook“ papuošė profesionalia asmenine nuotrauka ir vaizdais iš vaikystės.
Noras pamatyti ir pasidalyti
Per 20 minučių, kol šaltakraujis žudikas „Twitter“ paskelbė 6 žinutes ir žudynių vaizdo įrašą, jo paskyrą puolė stebėti tūkstančiai tinklo vartotojų. Tokio audringo populiarumo paprastai sulaukia tik popžvaigždės ir galingųjų šalių vadovai.
Tiesa, V.L.Flanagano paskelbtu įrašu dalijosi toli gražu ne visi. Daugybė internautų kitus ragino nepasiduoti bangai ir neskleisti dviejų jaunų žmonių paskutinių gyvenimo akimirkų – juk būtent tokio viešumo ir siekė žudikas.
„Mūsų darbuotojai šį rytą buvo užpulti ir nužudyti.
Aš prašau jūsų visų nesidalyti tų akimirkų įrašu“, – tiesiog meldė televizijos WDBJ meteorologas Brentas Wattsas.
Tokiu jo prašymu „Twitter“ per kelias valandas pasidalijo daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, o atsiliepė su Virdžinija ir žurnalistika nieko bendra neturinčios garsenybės.
Buvusi ledo ritulio žvaigždė Corey Hirschas pabrėžė: „Jeigu pamatysite, kad kas nors paskelbė įrašą, nežiūrėkite jo. Parodykite savo poziciją.“
Nuo įrašo nusisuko tūkstančiai – visai kaip nuo kraupių grupuotės „Islamo valstybė“ platinamų egzekucijų vaizdų.
Bet visi etikos klausimai nublanko prieš įtraukiančią dalijimosi galią – socialiniai tinklai beldžiasi į kiekvieno mūsų pasąmonę, į mus vienijantį troškimą pamatyti ir pasidalyti.
Tad V.L.Flanaganas pasiekė tikslą – nihilistai dabar jau žino, kaip sulaukti 15 minučių šlovės. O kadangi pavyzdžiais užsikrečiama, panašių išpuolių gali būti ir daugiau. („The New York Times“, AP, LR)
Sena JAV žaizda – šaunamųjų ginklų epidemija
Televizijos WDBJ darbuotojai buvo nušauti ne karo zonoje, o tykiame Virdžinijos miesto Monetos priemiestyje 7 val. ryto. Šaunamieji ginklai JAV kasmet pražudo dešimtis tūkstančių žmonių, tad Amerika turėtų ne tik gedėti, bet ir daryti išvadas.
Faktai iškalbingi. Skaičiuojama, kad Amerikoje šaunamasis ginklas gyvybę nusineša vidutiniškai kas 16 minučių.
Kas šešis mėnesius ginklais kitus nušaunančių ir nusišaunančių amerikiečių daugiau nei žmonių, per pastaruosius 25 metus žuvusių per teroro išpuolius ir per karus Afganistane bei Irake.
Nuo 1968 metų nuo ginklų žuvo daugiau amerikiečių negu šalies piliečių per visus karus JAV istorijoje.
Harvardo universiteto profesoriaus Davido Hemenway teigimu, Amerikoje vaikams rizika žūti nuo šaunamojo ginklo yra 14 kartų didesnė nei kitose išsivysčiusiose valstybėse.
„The Economist“ paskelbė, kad 2015-ieji, kurie dar tik persirito į antrąją pusę, jau yra rekordiniai pagal masinių žudynių JAV aukų skaičių.
