Argentinietis popiežius, kuris taps pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, pasakysiančiu kalbą per abiejų JAV Kongreso rūmų posėdį Vašingtone, išnaudojo ramesnį vasaros laikotarpį Vatikane, rašydamas nekantriai laukiamą kalbą, sakė šaltiniai Šventajame Soste.
Per trijų dienų vizitą, kuris prasidės Kuboje rugsėjo 19 dieną, popiežius Pranciškus tikriausiai bus šiltai priimtas prezidento Raulio Castro režimo.
Jis pelnė pripažinimą dėl savo esminio vaidmens Kubos susitaikymo su JAV procese, kurį vainikavo abiejų šalių ambasadų pakartotinis atidarymas anksčiau šiais metais.
Tačiau jo kelionė į JAV, pirmiausia į Vašingtone rugsėjo 22 dieną, jau dabar kursto prieštaringus vertinimus, nors taip pat skatina prekybą su Pranciškumi susijusiais suvenyrais ir niekučiais.
Kai kurie Amerikos politikai veikiausiai jį sutiks gana šaltai. 78 metų pontifiko sprendimas aplankyti Havaną anksčiau negu Vašingtoną nebuvo palankiai įvertintas, juolab kad JAV Kongresas dar nėra atšaukęs embargo Kubai.
Jo enciklika aplinkosaugos tema ir neseniai Lotynų Amerikoje pasakytos jausmingos kalbos prieš laisvosios rinkos sistemą, aklą kapitalizmą ir tarptautinių korporacijų vykdomą grobuonišką gamtinių išteklių eikvojimą išprovokavo kaltinimus dėl Pranciškaus esą propaguojamo marksizmo.
Liepą paklaustas, kaip jaučiasi po to, kai vieno Amerikos pranešėjo buvo pavadintas „pavojingiausiu planetoje žmogumi“, Pranciškus santūriai atsakė, kad „bet kokia kritika turi būti priimama, išnagrinėjama, o tuomet turi vykti dialogas“.
Jo kalba Kongrese bus istorinis momentas; opių temų nevengiantis pontifikas tikriausiai neužmirš priminti apie supervalstybės atsakomybę vadovauti pastangoms sumažinti taršą ir plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.
Pasisakys aštriais klausimais
Per penktąjį Katalikų Bažnyčios vadovo vizitą Jungtinių Tautų „Stiklo rūmuose“ argentinietis pontifikas nagrinės socialines ir ekologines temas, kurias jis laiko ypač svarbiomis, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tokias negeroves, kaip „švaistymo ir eikvojimo kultūra“ ir „abejingumo globalizacija“.
Tikėtina, kad Pranciškus paragins JT nares prisiimti konkrečius įsipareigojimus per Paryžiuje gruodį vyksiančią pasaulinę klimato konferenciją.
Jis tikriausiai dar kartą kvies iš naujo mėginti atkurti taiką Artimuosiuose Rytuose ir plėtoti glaudesnį dialogą su islamu, bet tuo pačiu ginti persekiojamus krikščionis visame pasaulyje.
Pontifikas tikriausiai taip pat kalbės apie migrantų likimą, skurstančiųjų naštą ir prekybos žmonėmis rykštę.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų veikėjai nuogąstauja, kad Pranciškus pasinaudos savo autoritetu, pasisakydamas apie kai kuriuos itin jautrius politinius klausimus, kaip sutartis dėl Irano branduolinės programos.
Popiežius, pabrėžiantis, kad yra visų pasaulio engiamųjų gynėjas, susitiks su Amerikos neturtingaisiais – benamiais, imigrantų šeimomis, taip pat aplankys 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų epicentrą.
Kai kuriems gali nepatikti jo sprendimas paskelbti šventuoju ispanų pranciškonų misionierių Junipero Serrą, kuris rūpinosi krikščionybės skleidimu tarp Kalifornijos indėnų XVIII amžiuje.
Filadelfijoje, į kurią jis atvyks rugsėjo 26 dieną per 2015-ųjų Pasaulinio šeimų susitikimo uždarymą, Pranciškų tikriausiai pasitiks didelės minios, norinčios išgirsti jo žinią apie santuoką ir modernią šeimą.
Jo kalba bus sakoma likus vos savaitei iki svarbaus Bažnyčios susitikimo Romoje, kur bus nagrinėjami kai kurie opūs klausimai. Liberalieji viliasi, kad Bažnyčia nutars tapti atviresnė homoseksualams ir išsiskyrusiems žmonės, bet konkrečių pokyčių vargu ar įvyks.
Pranciškų palankiai vertina 87 proc. JAV katalikų ir 66 proc. visų amerikiečių, rodo neseniai atlikta apklausa. Tačiau jis aiškiai nepatinka kai kuriems Amerikos vyskupams, kurie skundžiasi nepakankamu pontifiko palaikymu prieš prezidento Baracko Obamos administracijos poziciją abortų, kontracepcijos ir vienalyčių santuokų klausimu.
