Protestuotojų ir jų grasinimų taikiniu tapęs W.Palmeris pranešė, kad nuo antradienio ketina grįžti į savo privačią kliniką Mineapolyje.
Liūtas Cecilis buvo Hvangės nacionalinio parko senbuvis ir segėjo specialų antkaklį su GPS sekikliu, nes buvo jį tyrė Oksfordo universiteto mokslininkai.
Socialiniuose tinkluose pasirodė net pasiūlymų smurtauti prieš mylimą liūtą nušovusį amerikietį.
Anot jo, ypač sunkius išmėginimus patyrė W. Palmer žmona ir suaugusi duktė, kurios taip pat sulaukė grasinimų.
W.Palmeris sakėsi esąs stipriai įskaudintas dėl savo klinikos darbuotojų, kurie negalėjo be jo dirbti iki vėlyvo rugpjūčio.
„Mano komanda ir pacientai mane palaiko ir nori, kad grįžčiau“ – tikino W.Palmeris. Visgi jis atsisakė atskleisti, kur praleido pastarąsias šešias savaites.
„Aš nebuvau viešumoje, bet tai nereiškia, kad slėpiausi. Buvau su draugais ir šeima, o tiksli vieta nėra tokia svarbi“, – kalbėjo dantistas.
Dantistas tikino, kad elgėsi pagal įstatymus ir neįtikėtinai nustebo sužinojęs, kad su savo medžiotojų grupe nužudė vieną iš labiausiai vertinamų Zimbabvės gyvūnų.
„Jei būčiau žinojęs, kad šis liūtas turi vardą ir yra svarbus šaliai ar mokslui, aš tikrai nebūčiau jo medžiojęs, – teigė vyras. – Niekas iš mūsų kompanijos nežinojo liūto vardo nei prieš, nei po medžioklės“.
W.Palmeris teigė, kad naudodamasis modifikuotu lanku šovė į liūtą už parko teritorijos, tačiau šūvis nebuvo mirtinas ir žvėris nenudvėsė iškart.
Jis neigė gandus, kad sužeistas liūtas dar 40 valandų klajojo ir buvo pribaigtas šaunamuoju ginklu. Vyras teigė, kad liūtą susekė kitą dieną ir nužudė strėle.
Kai kurie Zimbabvės valdžios atstovai reikalavo W. Palmerio išdavimo, tačiau vėliau dėl to nesiėmė jokių konkrečių veiksmų.
W.Palmerio patarinėjantis teisininkas Joe Friedbergas teigė, kad dėl vietinių ar tarptautinių tyrimų vykdymo nuo rugpjūčio į jį nesikreipė jokie Zimbabvės valdžios atstovai.
„Aš nesu Walterio advokatas, nes Walteriui tokio nereikia, – sakė J. Friedbergas. – Jei kokia nors vyriausybės agentūra ar tyrimų skyrius paskelbtų, kad jis pažeidė kokį nors įstatymą, tuomet mes apie tai pasikalbėtumėme.“
Po to, kai liepą W.Palmeris buvo įvardintas liūto Cecilio žudiku, jo klinika „Bloomington“ ir namai Iden Prerio mieste sutraukė būrius protestuojančių gyvūnų teisių aktyvistų.
Dantistui priklausantis vasarnamis Floridoje taip pat buvo nuniokotas.
Pranešama, kad W.Palmeris sumokėjo tūkstančius dolerių už medžioklę. W.Palmeriui padėjęs profesionalus medžiotojas Theo Bronkhorstas yra kaltinamas nesugebėjimu išvengti nelegalios medžioklės.
Nuosavybės šalia vakarinės parko dalies savininkas Honestas Ndlovu kaltinamas leidęs medžioti liūtus sau priklausančioje teritorijoje be valstybės žinios.
Paklaustas, ar dar sugrįš medžioti į Zimbabvę, W. Palmeris sakė dar nežinantis dėl ateities. Jis tvirtino šalyje buvęs keturis kartus.
„Zimbabvė visuomet buvo nuostabi šalis medžioti ir aš visuomet paisiau įstatymų“, – gyrė šalį dantistas.
2008 metais W.Palmeris buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų JAV Žuvų ir laukinių gyvūnų asociacijai dėl juodosios meškos, kurią jis nušovė vakarų Viskonsine už leidžiamų medžioklės plotų. Jis turėjo sumokėti 300 JAV dolerių baudą ir dar vienerius metus jam buvo uždrausta medžioti.
Liūto Cecilio nužudymas sukėlė audringas diskusijas dėl trofėjinės medžioklės Afrikoje. Po incidento, Zimbabvė sugriežtino nuostatus dėl liūtų, dramblių ir leopardų medžioklės, o trys pagrindinės JAV oro linijos uždraudė žvėrių trofėjų gabenimą savo linijų lėktuvais.
