Bagdadiečiai lengviau atsiduso, kai antpuolį pavyko atremti. Yra ką saugoti – nors didmiestyje pasitaiko kruvinų sprogdinimų, čia iš esmės pavyko sukurti intensyvų kultūrinį gyvenimą.
Bagdadiečiai pavargo bijoti
Netikėtai, pokalbiui įpusėjus, kavinėje pasigirdo trenksmas. Visi iki vieno lankytojai suakmenėjusiais veidais pasisuko triukšmo kryptimi. Bet tada po kavinę nuvilnijo nusiraminimo murmesys. Nieko baisaus nenutiko – tai tik iškaba, kurią vėjas nusviedė ant žemės.
Ir nors dabar Bagdade bent iš dalies tvyro taika, Irako sostinės gyventojai atsipalaiduoja sunkiai – skaudi praeitis dar netoli.
Buvo laikai – ir dar ne taip seniai – kai Bagdade rytą pabudę žmonės pagalvodavo, ar ši diena netaps paskutinė.
Po žiaurių egzekucijų lavonai taip dažnai atsidurdavo Tigro upėje, kad kavinių, restoranų lankytojai susilaikydavo nuo tradicinių žuvų patiekalų – visi suprato, kuo mito gyvūnai.
Bagdadas, kažkada buvęs pasaulietiško Artimųjų Rytų miesto pavyzdys, karo metu pasidalijo į konfesijų linijas.
Daugelis sunitų paliko miestą, o šiitai triumfavo. Dabar liko tik nedaugelis mišrių kaimynų. Susitikti su draugais nebuvo galima, dažnai dar ir dabar.
„Ilgai religijos neapkenčiau“, – prisimena A.Dschanabi, kurio tėvas – ateistas, o motina – pamaldi musulmonė.
Tiesa, religijos požiūriu tėvai paliko sūnų ramybėje. Bet ne žmonės, kurie jį supo.
„Tai beveik sugriovė mano ateitį“, – teigia A.Dschanabi.
2006-aisiais jis pradėjo lankyti prestižinę anglų kalbos mokyklą. Bet paskui pradėjo dingti mokytojai, vienas draugas buvo pagrobtas ir nužudytas. Sykį, kai tėvas vežė Ahmadą į mokyklą, prie automobilio gulėjo lavonas.
A.Dschanabi ne vienus metus tiesiog negalėjo išeiti iš namų – tai buvo pernelyg pavojinga. Nebuvo galima net susitikti su draugais, pasėdėti su jais kavinėje.
Nevilties apimtas tėvas spaudė šeimą išvykti į Siriją.
„Ką ten veiktume? Čia – mūsų tėvynė“, – vis dėlto tada atsakė Ahmadas, kuris pasitraukimą iš Irako laikė bailumo ženklu.
Jo nuomone, negalima visada ir visur ieškoti kitų kaltės, nereaguoti į problemas, reikia patiems būti aktyviems. Jo mintims pritaria ir A.Murschidas: „Aš, verslininkas, noriu atstovauti savo šaliai ir padėti jai pakilti.“
Veikia netgi grožio klinika
Irako rinka turi didelį potencialą – vien sostinėje gyvena 6,5 milijono žmonių. Per praėjusius metus išaugo „amerikietiškas“ – mišrus vidurinis sluoksnis, kuris apsiperka tokiose vietose kaip didžiausias ir naujausias Bagdado prekybos centras „Mansour Mall“.
Čia jaunos moterys su išskirtinės kokybės ir dizaino odinėmis rankinėmis apžiūrinėja parduotuvių vitrinas, kuriose puikuojasi dizainerių batai ir nauji išmanieji telefonai.
O priešais 3D kino teatrą, įsikūrusį viršutiniame „Mansour Mall“ aukšte, stovi kukurūzų spragėsių automatai. Užkandinėje šeimos kemša sočias picas.
Nėra lengva suvokti iš slogaus sapno bundančio Bagdado kontrastų. Mieste susipynę pavojus ir pomėgiai, neapykanta ir gyvenimo malonumai.
Galbūt Rafifal al-Jasri priklausanti grožio klinika yra tinkama vieta suprasti Irako sostinę.
29-erių R.al-Jasri savo išvaizda ir manieromis panaši į Holivudo žvaigždę. Prie klinikos sustojus jos ištaigingam automobiliui, jo dureles atidaro asmens sargybinis.
Jauna irakietė dažniausiai slepia akis po aukso spalvos akiniais nuo saulės. Ant pastato rožinėmis neono raidėmis spindi pavadinimas „Barbie Clinic“.
Po juo nelygiai angliškai su klaida išvedžiota: „Looks good, feel better“ („Atrodyk gerai, jauskis geriau“).
„Visos moterys nori atrodyti kaip lėlės Barbės“, – įsitikinusi R.al-Jasri.
Šalinami karo pėdsakai
Moteris studijavo mediciną Dubajuje, o Italijoje gilinosi į lazerių terapiją, botokso procedūras ir lūpų koregavimo subtilybes.
Praėjusiais metais R.al-Jasri kartu su sutuoktiniu atidarė vieną pirmųjų grožio klinikų Bagdade – prabangiame kvartale, kur anksčiau gyveno S.Husseino ministrai ir jų sūnūs.
R.al-Jasri panaši į moters idealą, kurį stengiasi sukurti. Jos plaukai pašviesinti, biustas padidintas, lūpos papūstos.
Ji nešioja mėlynus kontaktinius lęšius, masyvią aukso grandinėlę, paliekančią laisvos vietos ant jos didžiulės iškirptės.
Ant sienos kabo tik R.al-Jasri veido nuotraukos.
„Daugelis Irako moterų išgyveno siaubą – prarado sutuoktinius, sūnus. Tai, kas čia atliekama, taip pat yra terapijos forma“, – teigia R.al-Jasri.
Anot medikės, fizinių trūkumų pašalinimas turi išgydyti sielą.
„Šaliname nuo veidų karo paliktus pėdsakus ir leidžiame vėl moterims didžiuotis savo kūnu“, – sako R.al-Jasri.
R.al-Jasri verslo koncepcija yra sėkminga. Ji veda televizijos laidą, kurioje konsultuoja moteris. Kasdien savo „Barbie Clinic“ priima 70 pacienčių. Vienintelė poilsio diena – sekmadienis.
Kai vieną birželio dieną klinikoje apsilankė „Der Spiegel“ žurnalistai, laukiamasis buvo pilnutėlis. Kai kurios moterys buvo apsirengusios tradiciniais juodais drabužiais ir ryšėjo žalias ar rožines skareles.
Kitos buvo įsispraudusios į džinsinius sijonus, ant jų galvų pūpsojo kupetos plaukų su įterptais dirbtiniais. Tarp laukiančiųjų sėdėjo ir Hadil al-Maschhadani.
23 metų teisės studentė buvo apsirengusi lėlės Barbės stiliumi: rožinė viršutinė dalis, akį rėžiančios spalvos.
Tądien mergina norėjo išeiti iš grožio klinikos itin putliomis lūpomis. Už procedūrą būsimoji teisininkė paklojo 200 JAV dolerių.
„Į kliniką atėjau dėl savęs – ne dėl savo tėvų lūkesčių, studijų ar būsimojo sutuoktinio“, – pabrėžė studentė.
Po procedūros R.al-Jasri perspėjo: „Vieną dieną negalima bučiuotis.“
Bagdadui vadovauja moteris
Būna akimirkų, kai Bagdade visiškai išblėsta pilietinio karo aidai. Bet būna dienų, kai miestas nesijaučia saugus.
Neseniai į Bagdadą plūstelėjo tūkstančiai žmonių, ieškojusių prieglobsčio nuo IV kovotojų. Užsieniečiai ir vėl nebegalėjo laisvai vaikščioti, valdžios pastatus, viešbučius apsupo kariškiai.
Ambasadų darbuotojai ir saugumo bendrovių tarnautojai liko gyventi Žaliojoje zonoje, kuri vadinama ir Tarptautine zona. Tai aukščiausio saugumo vieta, į kurią niekas negali patekti be specialaus leidimo.
Bombos, šūviai, šiitų gaujos vargšų kvartale – visa tai Bagdade dar yra. Bet tuo pat metu čia treniruojasi nacionalinė kultūrizmo moterų rinktinė.
Be to, Irako sostinei vadovauja moteris Dhikra Alwasch. Ji pelnė sąžiningos ir garbingos pragmatikės vardą.
Moteris – Bagdado miesto galva? Kodėl gi ne? Juk D.Alwasch – viena iš baisių košmarų besivaduojančios Irako sostinės ir jos naujo, gražesnio gyvenimo kūrėjų.
