Šis pontifikas ragino tęsti taikos derybas tarp vyriausybės karių ir sukilėlių Kolumbijoje, padėjo atkurti JAV ir Kubos santykius, kurie labai ilgai buvo įšalę, pareikalavo iš Europos valstybių, kad jos priimtų daugiau pabėgėlių ir migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
Be to, jis kritikuoja pasaulio lyderius už tai, kad šie per mažai pastangų skiria kovai su klimato kaita.
„Pasaulio istorijos vingiuose religiniai pranašai ne kartą kūrybingai sprendė įtemptas situacijas siekdami, kad vyrautų taika ir teisingumas.
Per praėjusį šimtmetį Mahatma Gandhi, Martinas Lutheris Kingas ir Šv.Jonas Paulius II parodė, kad religijų išpažinėjai gali laimėti karą nepakeldami rankos“, – 2014 metų gegužę naujienų žurnalui „Time“ rašė Cristopheris Hale'as.
Pranciškus irgi neabejingas karams. Kelios dienos prieš vizitą į JAV (atvyko antradienį) popiežius meldė dviejų priešiškų pusių, įvėlusių Kolumbiją į jau dešimtmečius nesiliaunantį pilietinį karą, pagaliau rasti taikų sprendimą. To jis prašė būdamas Kuboje, kuri dvejus metus tarpininkavo tarp Kolumbijos vyriausybės ir kairiųjų sukilėlių.
„Mes negalime sau leisti dar vienos nesėkmės. Tad padedant visiems Kolumbijos gyventojams tegul ši ilga skausmo ir žiaurumo naktis tampa nesibaigiančia santarvės, teisybės, brolybės ir meilės diena“, – rugsėjo 20 dieną sakė popiežius.
Pranciškus ryžtingai brido ir į seną Šaltojo karo politiką, dėl kurios pusę pastarojo amžiaus buvo įšalę JAV ir Kubos diplomatiniai santykiai.
Kubos ir JAV valdžios pareigūnai pripažino, kad dabartinis popiežius kreipėsi į juos laiškais ir prašė šių dviejų valstybių atkurti santykius.
Gruodį, kai prezidentas Barackas Obama paskelbė, jog netrukus Kubos sostinėje Havanoje vėl įsteigs JAV ambasadą, jis padėkojo Pranciškui už jo įsitraukimą.
„Ypač noriu padėkoti Jo Šventenybei popiežiui Pranciškui, kurio moralinis pavyzdys mums rodo, kaip svarbu siekti tokio pasaulio, koks jis turi būti, užuot paprasčiausiai prisitaikius prie esamo“, – gruodį kalbėjo B.Obama.
Šio mėnesio pradžioje pontifikas įsitraukė į kitokio pobūdžio politiką – paprašė Europoje esančių religinių bendruomenių suteikti namus migrantams ir pabėgėliams, kurie veržiasi iš karo niokojamų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
Tokį prašymą popiežius išdėstė Europos Sąjungai dar tik svarstant, kiek žmonių iš šimtų tūkstančių pabėgėlių, nepaliaujamai plūstančių į Europą, turėtų priimti kiekviena Sąjungos valstybė.
Vis dėlto pati svarbiausia tarptautinė popiežiaus politinė kova gali vykti visai kitoje – klimato kaitos arenoje.
Liepą Pranciškus paskelbė oficialų 180 puslapių laišką, kuriame klimato pokyčius apibūdina kaip paties žmogaus sukurtą grėsmę žmonijai. Jis priekaištavo pasaulio lyderiams už tai, kad jie per mažai stengiasi su tuo kovoti.
„Pasaulio galvų nesėkmės aplinkosaugos srityje akivaizdžiai rodo, kad mūsų politikai yra technologijų ir finansų aukos“, – kalbėjo religinis vadovas.
Tokios pat nuomonės Pranciškus laikėsi ir trečiadienį, kai rėžė kalbą prie Baltųjų rūmų.
„Man atrodo aišku, kad klimato kaita yra problema, kurios jau nebegalime palikti ateities kartoms. Tai yra mūsų visų bendri namai, kuriais reikia rūpintis, ir šiuo aspektu gyvename kritiniu istorijos momentu“, – skelbė jis.
