Tarptautinė bendruomenė, pasmerkusi Rusiją dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, išgirdo naują V.Putino bandymą rasti kompromisą su Vakarais.
Be abejo, sąlyčio taškas – karas Sirijoje. Prezidento Basharo al-Assado režimą remianti Maskva pastarosiomis savaitėmis į nuniokotą šalį pasiuntė tankų, naikintuvų ir kitos modernios ginkluotės.
O V.Putinas, ruošdamasis pasirodymui Niujorke, daug ir garsiai kalbėjo apie tarptautinio terorizmo grėsmę. Interviu praėjusią savaitę jis pasisakė už „bendrą platformą kolektyviniams veiksmams“ prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
Kalbą pradėjo nuo istorijos
Retorika pernelyg nesiskyrė ir pirmadienį. Bet V.Putinas pradėjo nuo istorijos. Jam pradėjus kalbą, Ukrainos delegacija kartu su prezidentu Petro Porošenka išėjo iš salės.
„70-osios JT metinės – puiki proga pakalbėti apie istoriją ir mūsų bendrą ateitį, – savo kalbą pradėjo V.Putinas. – 1945-aisiais nacius įveikusios šalys susirinko įtvirtinti pagrindinių tarptautinės tvarkos principų. Susitikimas vyko Jaltoje“.
V.Putinas nepaminėjo, kad Jalta yra Krymo pusiasalyje, kurį Rusija pernai aneksavo.
„Buvo daug nesutarimų per visą JT egzistavimo laikotarpį, buvo daug veto. Bet tokiai įvairialypei organizacijai tai natūralu. JT esmė – ieškoti kompromisų“, – teigė V.Putinas, tada perėjęs prie kritikos JAV, tiesa, neminėdamas šios šalies pavadinimo.
Gynė B. al Assadą
„Pasibaigus Šaltajam karui iškilo vienintelė dominuojanti galia, kuri nusprendė, kad gali nesiskaityti su JT. Rusija pasiruošusi dirbti su visais partneriais, bet įspėja: bandymai abejoti JT prasme yra pavojingi. Pasaulyje sumažėtų demokratijos ir padaugėtų savanaudiškumo“, – kalbėjo Rusijos prezidentas, taip pat pasiskundęs „vadinamųjų demokratinių revoliucijų eksportu“.
„Tos revoliucijos lėmė skurdo ir smurto protrūkį, socialines katastrofas. Niekam nerūpi žmogaus teisės“, – teigė V.Putinas, pridūręs, kad „Islamo valstybė“ sustiprėjo po JAV invazijos į Iraką 2003 metais.
Tik tada Rusijos lyderis pasigyrė, kad jo vadovaujama šalis nuosekliai kovoja prieš visas terorizmo formas ir teikia karinę pagalbą Sirijai: „Turime pripažinti, kad niekas, išskyrus B.al-Assadą, iš tiesų nekovoja su „Islamo valstybe“. Laikome didžiule klaida atsisakymą bendradarbiauti su Sirijos valdžia, vyriausybine armija, su tais, kurie vyriškai akis į akį kaunasi su teroru.“
Nukreipia dėmesį nuo Ukrainos
Analitikai neabejoja: Kremlius akivaizdžiai trokšta, kad tarptautinė bendruomenė primirštų Ukrainos krizę.
Vakarai už konflikto kurstymą Rusijai nuo praėjusių metų taiko šalies ekonomiką tampančias sankcijas, o Maskva norėtų kuo greičiau nusimesti suvaržymų pančius.
V.Putino aktyvumas atrodė veiksmingas – Niujorke jis po metų pertraukos susitiko su JAV prezidentu Baracku Obama. Be to, Maskva jau pranešė, kad Rusija ir JAV kartu su Iranu, Saudo Arabija, Turkija bei Egiptu spalį dalyvaus taikaus konflikto Sirijos sureguliavimo derybose.
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis netgi pasvarstė, kad Berlynas turėtų pasisakyti už sankcijų Rusijai atšaukimą mainais į Maskvos bendradarbiavimą siekiant užbaigti pilietinį karą Sirijoje.
Tiesa, kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas Peteris Altmaieris skubiai patikino, kad Vokietijos pozicija nesikeis, o užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pabrėžė, jog konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje turi būti vertinami atskirai: „Nenorime visko suplakti“.
O B.Obama, Niujorke iš pradžių pasmerkęs cheminį ginklą prieš civilius naudojantį B.al-Assado režimą, vėliau nepagailėjo išskirtinės kritikos Rusijai: „Aneksuotas Krymas, sukurstytas konfliktas rytinėje Ukrainos dalyje. Ir kokie rezultatai?
Ukrainos žmonės nori integruotis į Europą, Rusiją palieka išsilavinę žmonės. Rusijai reikėjo dirbti kartu su tarptautine bendruomene, o ne naudoti jėgą. Negalime iš šono stebėti, kai šiurkščiai pažeidžiamas šalies suverenumas“.
Be to, B.Obama aiškiai pasakė, kad B.al-Assadas turi trauktis iš valdžios Sirijoje, o Rusija siekia, jog jis bent jau kol kas liktų poste. Tiesa, kai kurie analitikai V.Putino pergale vadina faktą, kad JAV prezidentas užsiminė apie „pereinamąjį laikotarpį“.
Pats V.Putinas vakar jau tradiciškai pareiškė, kad Ukrainoje pernai buvo įvykdytas perversmas, kurį organizavo „išorės jėgos“. Ukrainiečių delegacija kalbant Rusijos prezidentui paliko salę.
Parengė Gintaras Radauskas
