Interviu amerikiečių leidiniui „Wall Street Journal“ R.
Vėjuonis skeptiškai vertino Rytų Ukrainos paliaubų sutartį,
abejodamas, kad ji bus įgyvendinta iki metų pabaigos, be kita ko,
apkaltinęs Rusiją dėl tolesnio nestabilumo kurstymo. „Labai sunku
pasitikėti tokia partnere“, – sakė R. Vėjuonis.
Jo teigimu, pastaraisiais metais Maskva suaktyvino savo karinių
oro pajėgų veiklą virš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, be to,
siekė daryti įtaką kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims,
stengdamasi padalyti 28 šalis vienijantį bloką.
„Darosi vis sunkiau ir sunkiau susitarti dėl bendros politikos
siekiant pasipriešinti Maskvai“, – teigė R. Vėjuonis, pareiškęs,
kad yra įsitikinęs, jog ES išlaikys sankcijas Rusijai Ukrainos
taikos sutarties žlugimo atveju.
Maskva trečiadienį surengė pirmuosius oro antskrydžius
Sirijoje. Rusija aiškina, kad oro antpuoliai vykdomi prieš „Islamo
valstybės“ taikinius, tačiau Vakarai teigia, kad Maskvos
naikintuvai sudavė smūgius iš oro teritorijoms, kuriose dominuoja
nuosaikių pažiūrų sukilėlių grupuotės ar kiti Maskvos sąjungininko
Sirijos prezidento Basharo al-Assado priešininkai.
Kalbėdamas apie Ukrainą, R. Vėjuonis suabejojo, ar Rusijos
remiami separatistai grąžins Kijevui visišką sienos su Rusija
kontrolę iki gruodžio 31 dienos. Pasak Latvijos vadovo, tai
neįmanoma, atsižvelgiant į likusį nedidelį laikotarpį. Kad tai
įvyktų, Kijevas, be kita ko, turi suteikti didesnę autonomiją
sukilėlių regionams, o separatistai turi surengti sąžiningus
rinkimus. Abi pusės ignoruoja kai kuriuos Minsko sutarties punktus
ir dažnai kaltina viena kitą jų įgyvendinimo atidėliojimu.
Nors R. Vėjuonis sveikino aprimusius mūšius Rytų Ukrainoje,
prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad Maskvos veiksmai Sirijoje
galėtų atitraukti visų dėmesį nuo konflikto Ukrainoje.
