Interviu amerikiečių leidiniui „Wall Street Journal“ R. Vėjuonis skeptiškai vertino Rytų Ukrainos paliaubų sutartį, abejodamas, kad ji bus įgyvendinta iki metų pabaigos, be kita ko, apkaltinęs Rusiją dėl tolesnio nestabilumo kurstymo. „Labai sunku pasitikėti tokia partnere“, – sakė R. Vėjuonis.
Jo teigimu, pastaraisiais metais Maskva suaktyvino savo karinių oro pajėgų veiklą virš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, be to, siekė daryti įtaką kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims, stengdamasi padalyti 28 šalis vienijantį bloką.
„Darosi vis sunkiau ir sunkiau susitarti dėl bendros politikos siekiant pasipriešinti Maskvai“, – teigė R. Vėjuonis, pareiškęs, kad yra įsitikinęs, jog ES išlaikys sankcijas Rusijai Ukrainos taikos sutarties žlugimo atveju.
Maskva trečiadienį surengė pirmuosius oro antskrydžius Sirijoje. Rusija aiškina, kad oro antpuoliai vykdomi prieš „Islamo valstybės“ taikinius, tačiau Vakarai teigia, kad Maskvos naikintuvai sudavė smūgius iš oro teritorijoms, kuriose dominuoja nuosaikių pažiūrų sukilėlių grupuotės ar kiti Maskvos sąjungininko Sirijos prezidento Basharo al-Assado priešininkai.
Kalbėdamas apie Ukrainą, R. Vėjuonis suabejojo, ar Rusijos remiami separatistai grąžins Kijevui visišką sienos su Rusija kontrolę iki gruodžio 31 dienos. Pasak Latvijos vadovo, tai neįmanoma, atsižvelgiant į likusį nedidelį laikotarpį. Kad tai įvyktų, Kijevas, be kita ko, turi suteikti didesnę autonomiją sukilėlių regionams, o separatistai turi surengti sąžiningus rinkimus. Abi pusės ignoruoja kai kuriuos Minsko sutarties punktus ir dažnai kaltina viena kitą jų įgyvendinimo atidėliojimu.
Nors R. Vėjuonis sveikino aprimusius mūšius Rytų Ukrainoje, prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad Maskvos veiksmai Sirijoje galėtų atitraukti visų dėmesį nuo konflikto Ukrainoje.
