Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi savaitraščio „Veidas“ redaktorius Rimvydas Valatka, Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas bei žurnalistas Vadimas Vileita.
– Pone R.Valatka, šiandien pasakėte, kad pasaulyje nėra nieko amžino, išskyrus, galbūt, A. Lukašenką.
– Išskyrus diktatorių norą amžinai arba iki mirties būti valdžioje.
– Su kuo galima palyginti A. Lukašenkos valdymą?
– Jeigu nelygintume su karaliais, tai A. Lukašenka N. Chruščiovą aplenkė beveik dvigubai, aplenkė ir L. Brežnevą. Priešaky liko tik Stalinas, kuris valdė 29 metus.
Jis sako, kad sankcijos Baltarusijai gali būti nuimtos. Politinius žaidimėlius galima žaisti ir su diktatoriais, bet čia tas pats, kas su velniu obuoliauti. Prieš rinkimus išleido kelis opozicionierius, kurie visą kadenciją praleido kalėjime, iš jų tyčiojosi, ir sakyti, kad čia viskas gerai? 21 metus šis žmogus yra valdžioje, sunaikinta pilietinės visuomenės užuomazga, nebėra norinčių dalyvauti rinkimuose. Man vidus prieštarauja bet kokiam sankcijų naikinimui.
– A. Lukašenka surinko 83 proc. balsų. Vadimai, esate iš Gardino. Klausiau Jūsų, kaip Gardinas balsavo, sakėte, kad nežinote.
– Niekas apskritai nežino, koks tikrasis rinkimų rezultatas, visi prie to jau priprato. Kokio A. Lukašenka palaikymo nori, tokį ir parašo.
– (L. Kasčiūnas) Jis mėgsta, kad už jį balsuotų dauguma visų esančių rinkėjų. Tas skaičius turi būti daugiau nei 75 proc.
– Stebėtojai, taip pat iš Lietuvos važiavusi delegacija sako, kad viskas gerai, nėra jokių pažeidimų.
– (V. Vileita) Minske vyko Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) spaudos konferencija. Ataskaita niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. Balsų skaičiavimas visiškai neskaidrus, stebėtojai nieko negali matyti, nekalbant apie tai, kad kandidatams nebuvo lygių galimybių dalyvauti rinkimuose, nebuvo žiniasklaidos.
Jie negali patvirtinti, kad tie rezultatai kažką reiškia. Kai balsai paliekami apylinkėse, su jais gali daryt ką nori. Bet įdomiau tai, kas bus po rinkimų. Ko gero, ESBO ataskaita bus kritiška.
– Buvo sakančių, kad rinkimai vyko taip, kad net opozicija dalyvavo tik dėl akių.
– (V. Vileita) Opozicija oficialiais duomenimis gavo tiek pat, kiek per praeitus rinkimus. Reikia atsiminti Rusijos ir Ukrainos veiksnį. Tie, kurie nori permainų, nenori, kad pasikartotų Ukrainos scenarijus. Jeigu prasideda riaušės, protestai, tai gali būti dingstis Rusijai ateiti gelbėti nuo pražūtingų Europos įtakų. Baltarusijos opozicija negali konceptualiai kažko pasiūlyti. Baltarusija nusprendė pasėdėti tyliai, palaukti, kol bus ramesni laikai.
– Ar kiti metai ir parlamento rinkimai gali būti tie ramesni laikai? Yra sakančių, kad opozicija telkiasi parlamento rinkimams, todėl dabar per daug nesiplėšė?
– (L. Kasčiūnas) Šitą dainelę esu girdėjęs prieš 5-6 metus nepavyko, tada jie vėl telkėsi, čia akivaizdi opozicijos problema. Visas teroras, diktatūra priverčia juos veikti disidentijoje, nėra organizuotos opozicijos, jie tarpusavyje labai susipjovę. Čia buvo ir Vakarų klaidos.
Nepriklausomos sociologinės kompanijos klausia Baltarusijos visuomenės, ar jie nori ekonominių, socialinių permainų. Jie pasakė, kad jei tos permainos gali grėsti politiniu stabilumu, jiems tokių permainų nereikia. A. Lukašenka pasakė, kad atėjo būti stabilumo garantu, sukūrė tą mitą ir išvažiavo į viešumą, nors ekonominė situacija yra blogiausia per visus penkis rinkimus
– (V. Vileita) Prieš ankstesnius rinkimus pavykdavo sukurti ekonominį burbulą ir užtikrinti gerovę. Prieš praeitus rinkimus pažadėjo 500 dolerių vidutinę algą, tempė, tempė ir kažkaip gavosi. Prieš šiuos rinkimus buvo pažadas 1000 dolerių, tačiau visiškai nesigavo. Ekonomika per rinkimus buvo nustumta į šalį, nes A. Lukašenkos pagrindinis argumentas – geriau varganai, bet ramiai pagyventi.
– Pone R. Valatka, A. Lukašenka vis tiek turės kažką daryti, pakrypti į Rytus ar į Vakarus, jei ekonominė situacija tokia?
– Arba ne. A. Lukašenka priklausomas nuo V. Putino malonės. Paskolos, energetika, dujos, nafta. Manau, kad ką darė 21-erius metus, darys ir dabar. Man atrodo, A. Lukašenka daug sėkmingiau, nei su opozicija, tvarkosi su savo aplinka. Tarkim stiprus premjeras, buvęs KGB vadas ar generolas galėtų mesti iššūkį, bet jie keičiasi, jie visi laiku nuimami ir nuvaromi į šoną. Figūra, kuri galėtų nugalėti A. Lukašenką, turi būti iš jo aplinkos, o man atrodo, kad jis tą puikiai supranta.
– (L. Kasčiūnas) Tik 13-15 proc žmonių palankiau žiūri į opoziciją, visi kiti jas nurašo į užribį.
– Vadimai, kodėl Baltarusijos žmonės nenori Maidano?
– Yra masė žmonių, kurie nepatenkinti, tačiau žmonės amžinai negali tikėtis, kad jiems išėjus į akcijas kažkas pasikeis. Buvo didelės akcijos, kurioms nepavyko perlaužti A. Lukašenkos režimo. Šitie rinkimai buvo tokie, kad net tie, kurie norėjo permainų, matė, kad to tikrai nebus. Jie pasirinko tyliai boikotuoti, nematė prasmės eiti į gatves.
– (L. Kasčiūnas) Ukraina, kuri žino, kad yra kita valstybė nei Rusija, gali turėti tokį procesą, kaip Maidanas. Lietuviai irgi įrodė, kad gali ginti savo žemę. Baltarusiai nėra perėję tam tikrų valstybės formavimosi etapų, nesusiformavusi jų tapatybė, kad jie save matytų kaip iki galo suverenią valstybė. Virš 50 proc. Baltarusijos žmonių nežino, ar Rusija yra kitkas, ar jie tos pačios Rusijos dalis.
– Pone Valatka, Europos Sąjunga stebėjo rinkimus, pareigūnai pareiškė, kad jei nebus pažeidimų, gali būti atšauktos sankcijos. Kokia to tikimybė?
– Matyt, kad pakankamai nemaža. Jei pridėtume, kad J. C. Junckeris yra nepatenkintas sankcijomis Rusijai, tai A. Lukašenka stovi gerojoje mėnulio pusėje. Jis vizualiai nieko blogo pastaruoju metu nepadarė, sakė, kad užjaučia P. Porošenką. Visiems pasaulio politikams maga žaisti savo žaidimėlius, bet diktatorius leidžia žaisti tiek, kiek jam naudinga.
– Ar galima sakyti, kad A. Lukašenka gudriai apmovė Europą?
– (L. Kasčiūnas) Sutikčiau su teiginiu, kad sankcijų atšaukimas būtų A. Lukašenkos žaidimas su Europa. Daug apžvalgininkų bando pasakyti, kad A. Lukašenka bando balansuoti tarp Rytų ir Vakarų. Niekur jis nebalansuoja, jis seniai yra V. Putino kišenėje. Atidarydami jam laisvės koridorių, žaidžiam jo žaidimą. Kaip galima tikėtis demokratinių pokyčių iš žmogaus, kuris yra autoritarinis lyderis? Aišku, yra kalbančių, kad mums sankcijas reikia nuimti todėl, kad mums reikia su juo kalbėtis. Nedarykim tos pačios klaidos galvodami, kad mes atidarysim vartus ir jis atvažiuos į Europą pabėgdamas nuo Rusijos. Niekur jis nebėgs. Jis yra Rusijos gubernatorius.
– Žmogaus teisės ir visi kiti dalykai, dėl kurių Baltarusijai ir galioja tos sankcijos, juk jie neišnyksta netgi tuo atveju, jei sankcijos panaikinamos. Tačiau žmogaus teisių situacija juk nepagerėjo.
– (V. Vileita) Nepagerėjo. Europos Sąjungos sąlygos, kalbant dėl sankcijų panaikinimo buvo politinių kalinių paleidimas. A. Lukašenka minimalų reikalavimą įvykdė ir teigia, kad dabar iš ES reikia kažkokių žingsnių. ES, sukurdama tokias sąlygas, sau nepalieka kito pasirinkimo. Tai pripažinimas, kad su Baltarusija nieko padaryti negalime. Lyginant su tuo, ką Rusija išdarinėja su tarptautine teise, tai ką tokio Baltarusija daro žmogaus teisių kontekste?
– Kokia Baltarusijos ir Rusijos santykių ateitis?
– (V. Vileita) Baltarusija per pastaruosius 25 metus priprato, kad ji formaliai yra nepriklausoma valstybė. Per pirmuosius prezidento rinkimus vyko varžybos, kas labiau myli Rusiją, dabar vyksta varžybos, kas labiau myli Baltarusiją ir kas užtikrins jos nepriklausomybę. Tam tikra visuomenės nuomonės ir tapatybės transformacija vyksta. Tačiau realybė tokia, kad nuo Kremliaus šeimininkų valios priklauso daugiau, nei nuo A. Lukašenkos valios.
– Pone R. Valatka, kokios politikos turėtų laikytis Lietuva?
– Organizuodami tarptautinius santykius su Baltarusija turime matyti projekciją su Rusija. Kultūrinius, sportinius, ekonominius ryšius reikia palaikyti, negalime pamiršti, kad tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės. Nei nuolaidžiaudami, nei griežtindami politiką nieko nepakeisim, nes Baltarusija yra suklijuota su Rusija.
