Žinoma, migrantų krizė bangas kelia visoje Europoje. Antai nors vokiečiai iš pradžių buvo nusiteikę optimistiškai ir atvykėliams net plojo, nuomonių apklausos rodo, kad nuotaikos niūrėja.
Lenkijoje artėja rinkimai, tad politikai nerimą stengiasi paversti politiniu pranašumu – pavyzdžiui, opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis gąsdina maliarija ir parazitais.
Švedijoje, kurioje pabėgėlių vienam gyventojui tenka daugiausia visoje ES, įtampa kyla tarp skirtingų savivaldybių. Turtingosios kaltina skurdesnes, esą pastarosios nesistengia padėti į šalį plūstantiems svetimšaliams.
Kiekvieną savaitę į Švediją atvyksta daugiau nei 9 tūkst. prieglobsčio prašytojų – daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Irako.
Žmonių tiek daug, kad šio mėnesio pradžioje migracijos tarnybos nusprendė atvykėlius perkelti į evakuacijos centrus, kuriuose paprastai apgyvendinami nuo gamtos katastrofų nukentėję asmenys. Be to, jau prireikė ir palapinių.
„Šių metų pradžioje neturėjome konkrečių planų apgyvendinti migrantus palapinėse, bet dabar situacija pasikeitė“, – teigė Švedijos migracijos agentūros atstovas Pierre'as Karatzianas ir pridūrė, kad migrantų priėmimo centruose jau trūksta lovų.
O kadangi Švedijoje prieglobsčio prašytojai turi teisę patys susirasti, kur gyventi, maždaug trečdalis atvykėlių apsistoja pas draugus. Tad dabar miestų, kuriuose jau gyvena didelės migrantų bendruomenės, padės nelengva.
„Mes nuolat patiriame didelį spaudimą“, – pripažįsta Stokholmo priemiesčio Sioderteljės meras Beolis Godneris.
Čia gyvena apie 91 tūkst. žmonių, o maždaug pusė jų – migrantai. Daugelis – iš Artimųjų Rytų. Dabar miestas jau priėmė per 1,4 tūkst. prieglobsčio prašytojų, jie gyvena ne specialiuose centruose, o pas artimuosius ar draugus.
Tokia padėtis skaldo Švediją. Taip, Sioderteljėje ir Malmėje, kur istoriškai daug migrantų, atvykėliai apsistoja „pas savus“, o nuošalesni ir skurdesni miestai, kur daug tuščių pastatų, patys siūlosi priimti prieglobsčio prašytojus.
Bet daugelis turtingesnių miestų atvykėlių, regis, net kratosi. Naujausi statistikos duomenys rodo, kad kai kuriose turtingose savivaldybėse 1 tūkst. gyventojų tenka vos vienas prieglobsčio prašytojas, nors skurdesnėse provincijose 1 tūkst. gyventojų jų tenka maždaug 100.
„Tokie miestai kaip mūsų prisiima didelę atsakomybę. Bet mūsų norą padėti slopina faktas, kad kitos savivaldybės kratosi atsakomybės, – teigia B.Godneris. – Prieglobsčio prašytojams būtų lengviau pradėti naują gyvenimą turtingesnėje aplinkoje. Ne Sioderteljėje, o kitame Stokholmo priemiestyje Danderiude.
Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas jau pripažino, kad įtampos židinių yra. Ministrų kabineto vadovas neseniai pabrėžė, kad visi rajonai turėtų priimti pabėgėlius ir kad „niekas neturėtų vengti atsakomybės“.
