Arkties regione, Svalbardo salyne, įkurta saugykloje nuo klimato kaitos poveikio, humanitarinių katastrofų ir karų saugomos maistinių augalų rūšių sėklos.
Net jei joje dingtų elektra, saugykla išliktų užšaldyta ir sandari dar mažiausiai 200 metų.
Genų bankai ir viso pasaulio organizacijos čia suvežę maždaug 860 tūkst. sėklų pavyzdžių, kad apsaugotų jas nuo išnykimo.
Tačiau kaip dabar patvirtinta, mokslininkai praėjusį mėnesį atvėrė šią saugyklą pirmą kartą nuo tada, kai ji 2008-aisiais buvo įkurta.
Per slaptą pervežimo operaciją maždaug 38 tūkst. sėklų pavyzdžių – įskaitant kviečius, miežius, lęšius ir avinžirnius – buvo išsiųsti iš Svalbardo į tyrimų stotis Maroke ir Libane.
Joms vadovauja Tarptautinis agrikultūros tyrimų sausose vietovėse centras (ICARDA), kuris buvo įsikūręs Alepe, tačiau nebegali naudotis savo pastatais ir centrais dėl Siriją niokojančio karo.
Beveik du trečdaliai sėklų, pervežtų praėjusį mėnesį, yra unikalios senovinių pasėlių rūšys iš Vidurio Rytų ir Afrikos. Jie bus ištirti, kad būtų išrastos naujos rūšys, kurios lengviau atlaiko sausras ir naujas ligas.
„Kryžmindami galime sukurti rūšis, kurios būtų atsparios sausrai, pakančios karščiui, tam tikroms ligoms ir panašiai“, – teigė ICARDA generalinis direktorius Mahmoudas El-Solhas.
Dabar į Maroką ir Libaną išvežtos sėklos Svalbardo salyno saugykloje atsidūrė 2012-aisiais, kai Alepe suintensyvėjo kautynės ir tyrimų įstaigos nebegalėjo dirbti.
Dabar šios sėklos buvo saugiai nuvežtos į Maroko ir Libano genų banką, kur bus tiriamos.
„Tai rodo, kad globali sistema su atsarginėmis priemonėmis veikia“, – tikino Globalaus pasėlių įvairovės fondo atstovas Michaelis Kochas.
Sėklų fondo saugykla padės tyrėjams iš Vidurio Rytų toliau vykdyti savo tyrimus.
