Egiptas daužo Rusijos bendrovės versiją dėl aviakatastrofos

Rusijos lėktuvo katastrofą tiriantys Egipto pareigūnai pateikė šalies vadovams duomenų, kurie rodo, kad „Airbus A321“ lėktuvo katastrofa Sinajaus pusiasalyje nėra susijusi su teroro aktu. Per aviakatastrofą Egipte šeštadienį žuvo 224 žmonės.

Egipto vyriausybė tikina, kad Rusijos lėktuvas sudužo ne dėl teroristų veiksmų.<br>„RIA Novosti“/“Scanpix“ nuotr.
Egipto vyriausybė tikina, kad Rusijos lėktuvas sudužo ne dėl teroristų veiksmų.<br>„RIA Novosti“/“Scanpix“ nuotr.
Egipto vyriausybė tikina, kad Rusijos lėktuvas sudužo ne dėl teroristų veiksmų.<br>AP nuotr.
Egipto vyriausybė tikina, kad Rusijos lėktuvas sudužo ne dėl teroristų veiksmų.<br>AP nuotr.
Nelaimė labiausiai sukrėtė Sankt Peterburgą. Tarp aukų buvo daug šio Rusijos miesto gyventojų.<br>AP nuotr.
Nelaimė labiausiai sukrėtė Sankt Peterburgą. Tarp aukų buvo daug šio Rusijos miesto gyventojų.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Nov 4, 2015, 7:38 AM, atnaujinta Oct 5, 2017, 11:31 PM

Kairas neigia Rusijos skrydžių bendrovės „Kogalymavia“ versiją, kad tragediją sukėlė „išoriniai veiksniai“ – rusai davė suprasti, kad orlaivis galėjo tapti islamistų taikiniu.

Egipto prezidentas Abdel-Fattah El-Sisi bando užkirsti kelią bet kokioms kalboms, kad prie atakos galėjo prisidėti „Islamo valstybės“ smogikai. Kol ekspertai tebetiria lėktuvo juodųjų dėžių įrašus, aukščiausi Egipto pareigūnai dėsto, jog aviakatastrofa „greičiausiai įvyko dėl techninių priežasčių, įrangos gedimo“.

Egipto prezidentas kalbėdamas su BBC užtikrino, kad kontroliuoja situaciją Sinajuje, o „visa propaganda, kuri nelaimę sieja su „Islamo valstybe“ kenkia Egipto saugumui ir stabilumui“.

Pasėjo minčių apie bombą

Trečiadienį dienraštis „Lietuvos rytas“ rašo, kad ekspertai turi vis daugiau duomenų. Tad ir galimų nelaimės versijų mažėja.

224 žmones pražudžiusio lėktuvo juodųjų dėžių analizę tik vakar pradėję pareigūnai vis dar šykščiai dalijasi išvadomis.

Bet JAV strateginių tyrimų centro „Stratfor“ ekspertus labiausiai įtikina versija, esą orlaivio, skridusio maždaug 9,5 km aukštyje, viduje buvo susprogdinta bomba.

Mažiau realus, bet vis dar neatmestas scenarijus yra ir džihadistų išpuolis ant žemės – esą į lėktuvą buvo paleista raketa. Tačiau tai paneigia Egipto pareigūnų pranešimai, kad radarų duomenys nerodė jokio objekto, kuris į orlaivį pataikė iš išorės.

Juolab kad Sinajaus pusiasalyje veikianti „Islamo valstybės“ sąjungininkų grupuotė neturi tokiai atakai reikalingos ginkluotės.

Galėjo neaptikti sprogmens

Vis dėlto islamistų arsenale tikrai gali būti nedidelių sprogmenų, o ir jie patys nekart yra atlikę panašius išpuolius.

Tinklo „Al Qaeda“ teroristai mažiausiai kelis kartus buvo pasirengę lėktuvuose sprogdinti batuose arba apatiniuose paslėptas bombas.

Iki šiol išpuolių pavykdavo per plauką išvengti dėl griežtos patikros. Tačiau Šarm aš Šeicho oro uosto, iš kurio pakilo į Sankt Peterburgą skrendantis lėktuvas, darbuotojai tokiu uolumu pasigirti negali.

Kaip teigia „Stratfor“ tyrėjai, Egipto aviacijos saugumo pareigūnai dažnai ima kyšius mainais už leidimą išvengti bagažo tikrinimo.

Bombos orlaivyje versiją patvirtintų ir JAV infraraudonųjų spindulių radaro užfiksuotas karščio blyksnis virš Sinajaus pusiasalio, kurį galėjo sukelti būtent sprogimas.

Problemos nenaujos

Tiesa, sprogimo priežastis nebūtinai bomba. Panašiai blykstelėti galėjo ir po katastrofiško mechaninio gedimo orlaivyje sprogęs degalų bakas arba variklis.

Aišku, „Kogalymavia“ vadovybė neriasi iš kailio dievagodamasi, kad lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Bet tai gali būti tik desperatiška gynyba.

Mat kitų darbuotojų pasakojimai byloja ką kita. Viena jau po tragedijos iš oro linijų išėjusi stiuardesė Rusijos žiniasklaidai tvirtino, kad tiek skrydžių palydovai, tiek pilotai prieš kelionę šiuo orlaiviu „Airbus A321“ net melsdavosi.

„Problemos prasidėjo maždaug prieš keturis mėnesius. Pradėjo gesti įvairios sistemos. Vasarą šis lėktuvas dėl hidraulinės sistemos gedimo net turėjo grįžti į Domodedovo oro uostą Maskvoje“, – sakė Irina prisistačiusi darbuotoja.

Priminė panašias nelaimes

Mechaninio gedimo versiją tiriantys ekspertai ypač daug dėmesio kreips į orlaivio uodegą, kuri buvo apgadinta 2001 metais.

Nors oro linijų atstovai tikina, kad uodega buvo visiškai sutaisyta, o orlaivio patikros vyksta kas dvejus metus, ekspertai teigia, jog inžinieriai galėjo ir nepastebėti nieko keisto.

„Uodegos konstrukcijos gali būti patikrintos ne iš išorės, o tik išardžius korpusą. Tačiau tokia nuodugni patikra vyksta rečiau – kas ketverius ar penkerius metus“, – teigė saugumo konsultantas Johnas Coxas.

Be to, dėl nekokybiškai atliktų orlaivio uodegos remonto darbų praeityje jau yra įvykusios kelios panašios tragedijos, nusinešusios šimtų žmonių gyvybę.

Antai 2002 metais „China Airlines“ lėktuvas „Boeing 747“ subyrėjo kildamas iš Taivano.

Ekspertai vėliau nustatė, kad 225 žmones pražudžiusią nelaimę sukėlė prieš 22 metus prastai atlikti taisymo darbai ties lėktuvo gale esančia slėgine pertvara.

Be to, viena skaudžiausių aviakatastrofų istorijoje, 1985 metais nusinešusi 520 žmonių gyvybę, įvyko taip pat dėl sutrenktos ir prastai sutaisytos „Japan Airlines“ lėktuvo uodegos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.