Toks susirūpinimas buvo reiškiamas per retą ES ir Afrikos viršūnių susitikimą Maltoje, kai Švedija ir Slovėnija tapo naujausiomis Bendrijos narėmis, nusprendusiomis sugriežtinti savo sienų kontrolę, tęsiantis didžiausiam pabėgėlių ir migrantų antplūdžiui nuo Antrojo pasaulinio karo.
ES lyderiai ketvirtadienį tikisi pasirašyti penkių punktų veiksmų planą su kolegomis iš Afrikos, numatantį finansuoti pastangas pašalinti pagrindines migracijos priežastis, tokias kaip skurdas ir konfliktai.
Jie tikisi Afrikos bendradarbiavimo, repatrijuojant tuos migrantus, kurie yra pripažįstami neatitinkančiais prieglobsčio suteikimo kriterijų, taip pat imantis veiksmų prieš žmonių kontrabandininkus. Tuo pačiu siūloma užtikrinti afrikiečiams platesnius, bet ribotus kelius teisėtai emigruoti.
Europos Komisija, aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija, siūlo „meduolį“ – įkurti 1,8 mlrd. eurų „patikos fondą“ Afrikai. Komisija paragino ES šalis įsipareigoti surinkti šią sumą, nors Europos šaltiniai sakė nesantys tikri, ar tai bus padaryta.
Europos Komisijos pirmininkas Jean'as-Claude'as Junckeris dar kartą paragino bloko šalis skirti tas lėšas, kviesdamas europiečius išnaudoti šią krizę kaip galimybę priimti jaunų migrantų, kurie galėtų papildyti senstančią visuomenę.
„Neturėtume laikyti šios migracijos krizės didžiule grėsme“, – J.-C.Junckeris sakė lyderiams, susirinkusiems XVI amžiaus akmeniniame pastate Viduržemio jūros uostamiestyje Valetoje.
Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Alassane'as Ouattara sakė, kad „dabartinė padėtis yra priminimas mūsų partneriams europiečiams, kad svarbu skatinti teisėtą migraciją ir mobilumą tarp abiejų mūsų žemynų“.
Tuo tarpu Afrikos Sąjungos (AS) pirmininkė Nkosazana Dlamini- Zuma pareiškė: „Problema, su kuria susiduriame šiandien, iš dalies atsirado dėl to, kad kai kurios Europos šalys laikėsi „tvirtovės“ požiūrio.“
Dabartinės Briuselio pagrindinės migrantų krizės sprendimo krypties – skatinti bendradarbiavimą su Turkija – pažanga bus aptarta, kai ES lyderiai susitiks su Afrikos šalių lyderiais vėliau ketvirtadienį.
ES ir Afrikos viršūnių susitikimas buvo pirmąkart sušauktas prieš kelis mėnesius, kai maršrutas per Viduržemio jūrą iš chaoso krečiamos Libijos buvo pagrindinis kelias migrantams, mėginantiems pasiekti ES teritorijas palaikiais žvejybos laivais ir trapiomis pripučiamomis valtimis.
Balandį per vieną katastrofą prie Libijos krantų nuskendo beveik 800 migrantų.
Afrikiečiai sudaro apie 140 tūkst. iš beveik 800 tūkst. migrantų, šiais metais atplaukusių į Europą jūra, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys.
