Atsakymas į šį klausimą slypi juodojoje kriminalinio pasaulio rinkoje.
„Šiame mieste labai lengva įsigyti „Kalašnikovą“. Turint reikiamų ryšių kriminaliniame pasaulyje jį galima gauti vos už tūkstantį eurų“, – aiškino Flamandų taikos instituto Briuselyje įsikūrusios tyrimų grupės ginklų ekspertas Nilsas Diquet.
Neramus Briuselio Molenbeko rajonas, kuriame gyveno daug Paryžiaus užpuolikų, garsėja gaujomis, kurios pardavinėja viską: nuo narkotikų iki ginklų, nors klestinčia nelegalia rinka yra žinoma ir Pietų stotis Briuselyje.
„Bet jų neįsigysi tiesiog gatvėje“, – teigė N.Duquet.
„Reikia užsitarnauti pasitikėjimą. Paryžiaus užpuolikai turbūt jį pasiekė per gaujas arba kalėdami“, – kalbėjo vyras.
Tokių juodosios rinkos ginklų gaunama iš įvairių šaltinių. Kai kurie būna pavagiami iš ginklų parduotuvių, individualių asmenų ar net policijos ir armijos arsenalo.
Kiti būna pagaminti namuose, pavyzdžiui, tie, kuriuos sukonstravo Nordine'as Armani. Jis 2011 metais Belgijos Lježo mieste surengė šaudynes.
Ateityje tikra rakštimi taps ginklų gamybai vis plačiau naudojami 3D spausdintuvai.
Bet šiuo metu daugiausia ginklų importuojama iš Balkanų, nes po 10-ajame deš. vykusių Balkanų karų milijonai šautuvų liko civilių rankose. Daugybė žmonių saugojo savo turimus ginklus baimindamiesi, kad konfliktas įsiliepsnos iš naujo.
Ženevoje įsikūrusios lengvųjų ginklų stebėjimo grupės duomenimis, regione, kuriame yra apie 25 mln. gyventojų, žmonės laiko apie 6,2 mln. šaunamųjų ginklų.
„Čia žmonės vis dar turi daug asmeninių šaunamųjų ginklų. Bet prieš kelerius metus šautuvai iš Balkanų galėjo patekti į nusikaltėlių rankas“, – sakė grupės tyrėjas Nicolas Florquinas.
Kitos prie Europos sienų esančios konflikto zonos taip pat gali būti naujas ginklų šaltinis. Anksčiau šiais metais Europolas, Europos Sąjungos politinė agentūra, perspėjo, kad dėl konfliktų Libijoje ir Ukrainoje teroristų rankose gali atsidurti daugiau kariuomenės lygio šautuvų ir sprogmenų.
Atnaujinimai taip pat stimuliuoja rinką.
„Kaskart, kai Rusija patobulina „Kalašnikovą“, senesnės versijos patenka į juodąją rinką“, – kalbėjo Kathi Lynn Austin iš Los Andžele įgyvendinamo projekto, skirto supratingumui apie konfliktus didinti.
„Egzistuoja ilga ginklų nutekėjimo iš Rusijos ir Rytų Europos istorija“, – pridėjo ji.
Įstatymai bėgant metams buvo sugriežtinti. Prancūzijoje individualiems asmenims draudžiama turėti karinio tipo ginklų, o pistoletų ir medžioklinių šautuvų pirkėjai turi pereiti daug patikrų.
Iki 2006 metų, kai įstatymai pasikeitė, kiekvienas Belgijos gyventojas galėjo įsigyti ginklą paprasčiausiai pateikęs savo tapatybės kortelę.
Po išpuolių Paryžiuje ES nori dar labiau sugriežtinti su ginklais susijusius įstatymus. Praėjusią savaitę ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pateikė planus, kuriais siekiama padaryti taip, kad ginklų įsigyti būtų dar sunkiau.
Kita problema yra kolekcininkams pardavinėjami deaktyvuoti ginklai. Mažiausiai vienas oficialiai deaktyvuotas ginklas buvo prikeltas antram gyvenimui Belgijoje ir panaudotas per išpuolius „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Galima imtis ir kitų priemonių: griežtinti prekybą ginklais ir amunicija internetu bei su ginklų žymėjimu, padedančiu juos lengviau susekti, susijusius standartus.
Be to, kalbama apie planus įtraukti ES į Interpolo centralizuotą stebėjimo sistemą, kurioje įrašomi visi pavogti, pamesti arba nelegaliai gabenami ginklai.
