Paklausta, kodėl, nepaisant garsių Estijos politikų
pareiškimų, kad Rusija nekelia grėsmės Estijai, šalis siekia NATO
karinio buvimo išplėtimo ir net nuolatinių Aljanso bazių įkūrimo
savo teritorijoje, M.Kaljurand atsakė: „Estija – ES (Europos
Sąjungos) ir NATO narė, ir mes iš tikrųjų nematome grėsmės savo
saugumui.“
„Nors tai nereiškia, kad mes neprivalome užtikrinti savo
saugumo. Mes gerai bendradarbiaujame su savo sąjungininkais dėl
mūsų bendro saugumo ir gynybos užtikrinimo. NATO kariai – tai ir
mūsų kariai, ir mums atrodo natūralu toks bendradarbiavimas ir
mūsų teritorijoje“, – sakė ministrė.
M.Kaljurand nesutiko su nuomone, kad dėl savo politikos NATO
pajėgų dislokavimo klausimu Estija tampa įkaitu „didžiųjų
valstybių“ žaidime.
„Kiekviena valstybė turi savus teisėtus interesus, kuriuos
reikia ginti. Estija, kaip ir kitos valstybės, privalo ginti savo
valstybingumą ir žmonių gerovę“, – sakė ji.
Kompensacijos neprašys
M.Kaljunard taip pat sakė, kad Estija neplanuoja reikšti Rusijai
reikalavimų dėl kompensacijos už sovietinę okupaciją.
Taip ji pakomentavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo
ministrų pasirašytą memorandumą dėl bendradarbiavimo teikiant
Rusijai, kaip SSRS teisių ir pareigų perėmėjai, reikalavimus
dėl kompensacijos už sovietinę okupaciją.
„Patikslinsiu, kad kalbama apie politinį teisingumo ministrų
susitarimą, kurio Estijos vyriausybė neaptarinėjo, – sakė M.Kaljurand. – URM ir Estijos Respublikos vyriausybė neplanuoja imtis realių praktinių žingsnių dėl šio pareiškimo.“