Paryžiuje vyksta jau 21-oji Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija. Iki jos pabaigos – vos dvi dienos, tačiau per jas liko nuveikti daug darbų.
Derybininkai iš 190 pasaulio šalių iki išnaktų ginčijasi dėl to, kaip sumažinti išmetamų šiltnamio dujų, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau nei dviem laipsniais.
Tačiau mokslininkai jau dabar pripažįsta, kad šių sprendimų nepakaks. Žemės paviršius šils ir toliau, tik – jeigu pasiseks – lėčiau.
Valstybės žada labiau riboti išmetamo anglies dvideginio kiekį, tačiau gali būti, kad pasauliui gelbėti reikės drąsesnių planų. O gal užteks vien paprastų žmonių valios vartoti mažiau?
Paskutinis šansas susitarti
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis „Lietuvos rytui“ teigė, kad šioje situacijoje viskas nėra tik juoda arba balta.
„Jeigu konferencijoje bus priimti tam tikri sprendimai ir juos valstybės bent iš dalies įvykdys, tikrai nors truputį pajudėsime klimato išsaugojimo link.
Mažiausiai vienu procentu sumažinkime šiltnamio dujų išmetimą, ir tai jau bus geras žingsnis į priekį. O nutarimai gali būti taisomi. Paryžiaus konferencija gyvenimas nesibaigia“, – pabrėžė klimatologas.
Tiesa, pasaulio lyderiai konferenciją pradėjo ypač niūriais pareiškimais. Esą tai paskutinė galimybė išgelbėti pasaulį, nes kitaip jau gali būti per vėlu.
Tačiau kai prie vieno stalo sėda beveik 200 šalių atstovai, net ir dėl minimalių apribojimų susitarti gali būti sunku.
Kasmet rengiamoje konferencijoje susiformuoja keli šalių aljansai. Į vieną subėga vargingiausios valstybės, kitame susiburia labiausiai nuo klimato kaitos dar nukentėsiančios šalys, o trečiame savo interesus gina pasaulio galiūnės. Kiekviena jų pirmenybę ir šį kartą teikia skirtingiems dalykams.
Blokui G77 priklausančios valstybės nenori liautis naudoti iškastinių išteklių, nors didelis šių deginamų išteklių kiekis sukelia liūdnų pasekmių.
Klimato pažeidžiamų šalių forumo (CVF) narės prašo kovoti dėl dar daugiau – mažesnio nei 1,5 laipsnio šiltėjimo.
Kova dėl laipsnių
Laimei, prieš šešerius metus Kopenhagoje konferencijos dalyviai sugebėjo susitarti bent dėl to, kad klimatas iš tikrųjų šiltėja dėl žmogaus ūkinės veiklos.
Atmosferoje besikaupiantis anglies dvideginis ir kitos dujos veikia kaip šiltnamio stiklas ir įkalina šilumą Žemės atmosferoje.
Dabar mokslininkai skaičiuoja, kad Žemės klimatas negrįžtamai ir pavojingai pasikeis, jeigu planetos paviršiaus temperatūra daugiau nei dviem laipsniais viršys 200 metų senumo rodiklius.
Šie pokyčiai – katastrofiškus konfliktus kurstančios sausros arba kylantis vandenynų lygis, galintis nušluoti ištisas valstybes, kurios yra įsikūrusios vos keli metrai virš jūros lygio iškilusiose salose.
Teigiama, kad klimato atšilimas galėjo turėti įtakos net ir terorizmo iškilimui.
„Kai nieko nedarome dėl klimato atšilimo, daug jo paveiktų žmonių jaučiasi sužlugdyti. Tie patys jauni bedarbiai tada jungiasi prie teroristinių grupuočių“, – tikino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Jeigu pasaulio pramonė dirbtų kaip dirbusi ir toliau išmestų tiek pat šiltnamio dujų, klimatas galėtų įšilti net penkiais laipsniais.
Regis, nedaug. Bet ir tie patys penki laipsniai dabartinę planetos temperatūrą skiria nuo paskutinio ledynmečio. Nieko nedarydami judame būtent tokio scenarijaus link.
„Nėra jokių priežasčių, dėl ko atmosferos temperatūra turėtų nustoti kilti. Visa žmogaus veikla ją stumia viena kryptimi – spartina klimato kaitą ir atšilimą“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino A.Bukantis.
Mažiau jausmų, daugiau faktų
Palyginti su ankstesnėmis JT surengtomis konferencijomis, Paryžiuje susirinkę derybininkai sutaria dėl kur kas daugiau dalykų, o ir abejonių čia sklando mažiau.
„Vienas didžiausių priešų, su kuriais kovosime šios konferencijos metu, yra cinizmas – manymas, kad dėl klimato kaitos negalime nieko padaryti“, – Paryžiuje kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama.
Tokios kalbos dar prieš dešimtmetį būtų atrodžiusios milžiniškas laimėjimas.
Pavyzdžiui, ankstesnio susitarimo dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio – Kioto protokolo – už daugiau nei trečdalį Žemės taršos atsakingos JAV išvis neratifikavo.
Kalbant apie pasaulinį atšilimą, tiek Amerikos, tiek Lietuvos politinėje padangėje iki šiol daug dažniau pasigirsdavo įvairiausių mitų.
Vieni rodo į sniegą už lango Lietuvoje ir klausia: „Tai kurgi tas atšilimas? O atšilę orai būtų visai malonūs.“
Kiti kartais džiūgauja, esą nuo 1998 metų planeta nebešiltėja – įvyko klimato kaitos pauzė.
„Ta pauzė iš tikrųjų buvo, tik ji seniai pasibaigusi. Buvo keleri metai, kai temperatūra nekilo ir buvo stabiliai aukšta. Tačiau pastaruosius ketverius metus vis iš naujo buvo viršijami ankstesnių metų rekordai, o temperatūra pradėjo sparčiai kilti“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino A.Bukantis.
Panašių mitų – dešimtys. Vis dėlto absoliučios daugumos mokslininkų duomenys byloja, kad klimatas šyla. Iš 1991–2012 m. paskelbtų 14 tūkst. mokslinių straipsnių apie klimato kaitą pasaulinis atšilimas neigiamas vos 24 darbuose.
Tad atrodo, kad klimato kaita jau kuris laikas nėra vien tikėjimo ar netikėjimo klausimas. Nors ginčai nesibaigė, pripažinus problemą dabar daug karščiau svarstoma, kaip ją išspręsti.
Rinks pinigus plėtrai
Su klimato kaitos padariniais vyriausybės ketina kovoti ne tik mažindamos išmetamo anglies dvideginio kiekį.
20 valstybių atstovai Paryžiaus konferencijoje jau pasižadėjo padvigubinti finansavimą švariai energetikai plėtoti. Iš viso tyrimams per penkerius metus bus skirta 18,8 mlrd. eurų.
Be to, 28 milijardieriai – tarp jų ir socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjas Markas Zuckerbergas bei vienas kompanijos „Microsoft“ steigėjų Billas Gatesas – pažadėjo švarią energetiką plėtojančias kompanijas paremti dar didesnėmis sumomis.
„Nors pastaruoju metu padaryta reikšminga pažanga mažinant švarios energetikos technologijų kainą, vystymosi tempas ir pasikeitimų mastas toli gražu nėra pakankami“, – pranešė mokslinius tyrimus paremti nusprendę verslininkai.
O lėšų tyrimams, susijusiems su kova prieš klimato kaitą, artimiausiu metu tikrai nebus per daug. Žmogaus vaizduotei ribų nėra, tad ir planai, kaip galima sulėtinti atmosferos šiltėjimą, vis brangesni.
Antai geoinžinerijos šalininkai tikina, kad vienintelis būdas išgelbėti žmoniją – imtis milžiniškų projektų ir savo rankomis pradėti reguliuoti klimatą.
Tokie užmojai kartais primena tai, ką, rodos, galėtų sugalvoti piktieji genijai iš filmų serijos apie Džeimsą Bondą.
Projektai dar neapgalvoti
Žurnalisto Oliverio Mortono neseniai pristatytoje knygoje „Perkurta žemė“ („The Planet Remade“) svarstomi įvairiausi scenarijai, kaip pasitelkus sudėtingas technologijas būtų galima atvėsinti Žemę.
Pavyzdžiui, siūloma surinkti iš atmosferos anglies dvideginį ir palaidoti jį vandenyno dugne arba po žeme.
Galvojama ir milžiniškais aplink Žemę skriejančiais veidrodžiais nukreipti Saulės šviesą nuo mūsų planetos. Vis dėlto, pasak A.Bukančio, laidojamas anglies dvideginis galėtų sukelti grėsmę vandenynui – jis imtų rūgštėti.
„Taip pat siūloma stratosferoje išpurkšti sieros dioksido arba aliuminio oksido, kurių dalelės atspindėtų dalį saulės spinduliuotės. Kartu būtų išsklaidomi debesys, tad į kosmosą iškeliautų Žemės paviršiaus išspinduliuojamos šilumos perteklius“, – „Lietuvos rytui“ aiškino klimatologas.
Tačiau toks dramatiškas kišimasis į klimatą gali turėti labai tragiškų pasekmių.
„Tai labai pavojinga, nes tokie projektai atmosferos cirkuliaciją gali paveikti visai nenorima linkme. Visa laimė, kad ne visi jie yra masiškai įgyvendinami“, – įspėjo mokslininkas.
Žmonijos siekis šiuolaikinėmis technologijomis ištaisyti tai, ką sugadino 200 metų ūkinės veiklos, skamba patraukliai.
Bet A.Bukantis pasidžiaugė, kad dabar visi šie geoinžineriniai projektai yra gana brangūs.
„Šie projektai turėtų būti ypač gerai išanalizuoti, sumodeliuota jų galima įtaka visoms Žemės klimato sistemos sudedamosioms dalims. Dažnai drąsių idėjų užtenka tik pačiam pasiūlymui. Tačiau kai prasideda brangūs eksperimentai, jiems nelieka nei laiko, nei noro, nei lėšų“, – tikino ekspertas.
Daugiau gali žmonės
Nors ambicingi inžineriniai projektai atrodo įspūdingai ir skatina svajoti, A.Bukančio įsitikinimu, kur kas didesnę galią turi švietimas ir žmonių įpročių keitimas.
„Nebūtinai turime laukti politikų malonės. Reikia veikti žmonių sąmonę ir priešišką psichologiją. Ne veltui ypatingą dėmesį skiriame švietimui.
Juk seniai aišku, kad reikia auklėti vaikus, kurie dažniausiai apšviečia savo tėvus įvairiais klausimais, tarp jų – ir dėl klimato išsaugojimo“, – pabrėžė mokslininkas.
Anot klimatologo, namų ūkiai yra vieni didžiausių elektros energijos vartotojų ir teršėjų. O pakeisti vartojimo įpročius galima galvojant net ne apie klimatą, o tiesiog apie savo piniginę.
„Žmonės gali pakeisti savo gyvenseną vien mąstydami apie savo biudžetą. Galime sumažinti elektros suvartojimą įrengdami efektyvią šildymo reguliavimo sistemą, parinkdami tinkamą vietą šaldytuvui. Galime rinktis efektyviai elektros energiją naudojančius prietaisus, taupų automobilį. Juk tiesiog galime išjungti televizorių, kai jo nežiūrime“, – idėjas vardijo A.Bukantis.
Mokslas gelbės pasaulį
Pasak mokslininko, elektros gamybos apimtis atitinka žmonių poreikius. Tačiau mokslas šiuo metu labai sparčiai tobulėja alternatyvių energijos šaltinių srityje.
Tai, ko gero, yra viena sėkmės formulių. Apie švarios energetikos – saulės, vandens ir vėjo – panaudojimą kalba ir milijardus jai tobulinti pažadėję verslininkai.
„Vargingiau gyvenančios šalys tikrai nesirinks švarios energetikos, kol technologijos nepatobulės ir netaps pigesnės. Vienintelis atsakas į tai yra inovacijos“, – pabrėžė mokslinius tyrimus paremti pažadėjęs B.Gatesas.
Sutinka ir A.Bukantis.
„Niekas nesugebės sustabdyti šio proceso. Atsinaujinančių šaltinių energija turi didžiulių perspektyvų, ji didina įvairių šalių ir regionų energetinę nepriklausomybę ir ekonominį savarankiškumą“, – privalumus „Lietuvos rytui“ vardijo mokslininkas.
Kodėl lietuviai skundžiasi šaltomis žiemomis?
Klimato šiltėjimas turi ir netikėtų padarinių. Antai pasaulio mokslininkai jau kelerius metus kalba apie tai, kad šylantis klimatas kartais lemia staigius šalčio protrūkius žiemą.
„Daugiau nei įprastai vasarą ištirpstantys ledynai Arktyje lemia šaltesnio poliarinio oro judėjimą į Europą“, – tikino klimatą analizuojančios Norvegijos tyrimų bendrovės „Point Carbon“ ekspertas Georgas Mulleris.
Tokie staigūs speigai kartais žmones verčia manyti, kad klimato šiltėjimas sustojo, tačiau taip nėra.
„Mes remiamės temperatūros matavimais, ir apie jokį šiltėjimą nėra net kalbos. Lyginant su XX amžiaus septintojo dešimtmečio žiemomis, dabar sausio, vasario ar kovo mėnesių vidutinė temperatūra yra 2–2,5 laipsnio aukštesnė“, – „Lietuvos rytui“ teigė klimatologas V.Bukantis.
Anot mokslininko, žmones labai sujaudina trumpalaikiai šalčiai: „Tas lengvas šaltis sukelia šoką, nes žmonės nebeprisimena, kas yra tikra XX amžiaus žiema“.
„Tačiau niekas ir nežadėjo, kad žiemos išnyks. Mes gyvename tokioje geografinėje platumoje, kur metų laikai egzistuos visada“, – tvirtino ekspertas.
