Kaip buvo skelbta, „Islamo valstybė“ jau ir Lietuvą įtraukė į savo priešų sąrašą. Tad ir mūsų specialiosioms tarnyboms darbo netrūks. Neseniai rašėme apie trijų pasaulio specialiųjų tarnybų – JAV, Didžiosios Britanijos ir Izraelio – pasiekimus ir nesėkmes, šiandien jūsų dėmesiui siūlome susipažinti su dar trijų šalių – Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – žvalgybos tarnybomis.
Beje, Izraelio Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai paskyrė savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Yossi Coheną naujuoju užsienio žvalgybos tarnybos „Mosad“ vadovu vietoje penkerių metų kadenciją sausio mėnesį baigiančio Tamiro Pardo. „Mossad“ – tai ir operatyvioji tarnyba, ir žvalgybos tarnyba, ir tarnyba, kuri neretai užtikrina diplomatinius kontaktus, ypač su tomis šalimis, su kuriomis mes nepalaikome oficialių ryšių. Skirdamas naująjį „Mossad“ vadovą aš atsižvelgiau į visus tris šiuos komponentus“, – sakė B.Netanyahu.
„Operatyvinės veiklos požiūriu „Mossad“ ir toliau nukreips grėsmes nacionaliniam saugumui ir vykdys operacijas, apie kurias protingiausia patylėti. Žvalgybos srityje „Mossad“ turi priderinti savo gebėjimus prie kibernetinių ir kitų pažangiųjų technologijų amžiaus reikalavimų. Ji turi likti geriausių pasaulio žvalgybos tarnybų gretose. „Mossad“ ir toliau padės man kaip vyriausybės vadovui plėsti diplomatinius kontaktus visame pasaulyje, įskaitant arabų ir musulmonų šalis“, – pridūrė Izraelio Ministras Pirmininkas.
Y.Cohenas pradėjo dirbti „Mossad“ 1983 metais ir nuo pat pradžių užsiėmė operatyvine veikla. Pasak Izraelio žiniasklaidos, jis vadovavo skyriui, prižiūrinčiam agentūrinį tinklą užsienyje. 2011– 2013 metais Y.Cohenas dirbo užsienio žvalgybos direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2013 metų jis eina Nacionalinio saugumo tarybos vadovo ir premjero patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Cohenui 54 metai, jis turi keturis vaikus ir anūkę, informuoja Izraelio žiniasklaida.
Prancūzų žvalgyba
Prancūzijos Respublikos gynybos ministerijos generalinė išorinio saugumo direkcija (pranc. Direction générale de la Sécurité extérieure – DGSE) buvo įsteigta 1982 metais vietoje Užsienio informacijos ir kontržvalgybos valdybos. Pastaroji buvo žinoma kaip institucija, dalyvavusi Alžyro kare, rėmusi valstybinį perversmą Centrinėje Afrikos Respublikoje 1979 metais (verčiant iš posto diktatorių Bokassą), rengusi pasikėsinimus į Libijos lyderį Muammarą al-Gaddafi.
Generalinė išorinio saugumo direkcija yra pavaldi Prancūzijos gynybos ministerijai, tačiau, nepaisant to, dauguma jos personalo – civiliai asmenys, tarp kurių nemažai buvusių diplomatų. Daug kas šį faktą laiko žinybos silpnąja vieta ir nesėkmių priežastimi. 2013 metų balandžio mėnesį užsienio žvalgybos klausimais užsiimančios Generalinės išorinio saugumo direkcijos vadovu paskirtas diplomatas Bernardas Bajoletas (kairėje). 1978 metais, eidamas Prancūzijos ambasados Alžyre pirmojo sekretoriaus pareigas, jis susipažino su François Hollande`u, kuris tuo metu ten stažavo, tačiau į žvalgybos nacionalinio koordinatoriaus pareigas buvo paskirtas dar prie prezidento N.Sarkozy, 2008-aisiais metais.
Generalinė vidaus saugumo direkcija (Direction générale de la Sécurité intérieure, DGSI) – Prancūzijos kontržvalgybos institucija. Ji buvo įsteigta pernai N.Sarkozy iniciatyva (jis tuomet ėjo vidaus reikalų ministro pareigas) reorganizavus VRM centrinę vidaus žvalgybos direkciją (Direction centrale du renseignement intérieur – DCRI).
Kadangi ši dirbo neefektyviai, apie jos reformą buvo kalbama seniai, daugiausia po to, kai nepavyko užkirsti kelio teroro aktui Tulūzoje 2012 metais. Žurnalo „Charlie Ebdo“ redakcijos ir chemijos gamyklos netoli Liono užpuolimai bei šeši teroro aktai Paryžiuje 2015 metų lapkričio 13 dieną eilinį kartą leido suabejoti organizacijos darbo efektyvumu.
Nuo 2012 metų gegužės 31 dienos Prancūzijos vidaus žvalgybai vadovauja Patrickas Calvaras (dešinėje), kuris 2008–2009 metais buvo DCRI vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, o 2009–2012 metais dirbo DGSE žvalgybos direktoriumi. Vidaus žvalgybos vadovo pareigas jis perėmė iš buvusio savo viršininko Bernardo Squarcini.
Vokiečių žvalgyba
Federalinė žvalgybos tarnyba (vok. Bundesnachrichtendienst – BND) po savo stogu glaudžia civilinę ir karinę užsienio žvalgybą. Ji yra „Gehleno organizacijos“ teisių perėmėja. Ši organizacija – pirmoji pokario laikų Vakarų Vokietijos žvalgybos tarnyba, kuriai nuo 1946 metų vadovavo vermachto generolas majoras Reinhardas Gehlenas (be jo organizacijoje dirbo nemažai buvusių vermachto, gestapo ir SS bendradarbių).
Iš pradžių „Gehleno organizacija“ dirbo daugiausia vadovaujama CŽV, ir tik nuo 1956 metų ją pradėjo kontroliuoti Vokietijos vyriausybė, o jos pavadinimas buvo pakeistas į BND. R.Gehlenas tapo pirmuoju jos prezidentu ir šiose pareigose išdirbo iki 1968 metų.
Prie to meto BND laimėjimų galima priskirti informaciją apie sovietinės raketų bazės dislokavimą Kuboje 1962 metais ir tikslią šešių dienų karo Artimuosiuose Rytuose prognozę 1967 metais. Abu sykius BND šia informacija pasidalijo su JAV, ir pirmu atveju ji pasitarnavo kaip išeities taškas Karibų krizei.
Laikotarpiu nuo 1960 iki 1980 metų Vakarų Vokietijos žvalgyba skyrė daug dėmesio SSRS veiklai Rytų Vokietijoje. Tai, tarp kitko, leido BND iš anksto prognozuoti SSRS karinę invaziją į Čekoslovakiją.
Tačiau tokį didelio masto palestiniečių teroristų išpuolį kaip Izraelio įkaitų paėmimas ir nužudymas per 1972 metų Miuncheno olimpiadą BND pražiopsojo (palestiniečių grupuotės „Juodasis rugsėjis“ teroristai tuomet nužudė 11 Izraelio olimpinės rinktinės narių – 4 trenerius, 5 sportininkus ir 2 teisėjus. – Red.).
Po to specialioji tarnyba peržiūrėjo savo prioritetus. Kitą teroro aktą palestiniečiams pavyko įvykdyti Berlyne tiktai 1982 metais (susprogdinus bombą žydų restorane buvo sužeisti 25 žmonės).
O didžiausias teroro aktas Vakarų Vokietijoje, kuriam BND neužkirto kelio, įvykdytas 1986 metų balandį – sprogus bombai, padėtai Berlyne, diskotekoje „La Belle“, žuvo trys žmonės ir 230 buvo sužalota (teroro akto surengimu tuomet apkaltinta Libija).
Lygiagrečiai laikotarpiu nuo 1970 iki 1990 metų veikė pogrindinė radikali komunistinė organizacija RAF (vok. „Rote Armee Fraktion“ – Raudonosios Armijos frakcija. – Red.), kuri reguliariai rengė teroro aktus ir ėmė įkaitus. Tačiau šios organizacijos išpuolių prevencija ir tyrimas buvo Vidaus reikalų ministerijos veiklos sritis. Nuo 1990 metų iki pat šių dienų teroristinių aktų, per kuriuos būtų žuvę ir sužeista daug žmonių, Vokietijoje nebuvo.
Nuo 2012 metų BND vadovauja Gerhardas Schindleris. Pagal išsilavinimą jis yra teisininkas, tarnavo Federalinėje saugos tarnyboje ir Vidaus reikalų ministerijoje, kur nuo 2003 iki 2008 metų vadovavo antiteroristiniam departamentui, o po to buvo visuomenės saugumo ministro pavaduotojas.
Per tris darbo BND metus G.Schindleris pateko į keletą žiniasklaidos paviešintų ir platų atgarsį visuomenėje turėjusių skandalų: jis buvo kaltinamas tuo, kad žinybos lėktuvu iš Afganistano skraidino nedeklaruotą kilimą ekonominės plėtros ministrui Dirkui Niebeliui, taip pat buvo reikalaujama, kad BND prezidentas atsistatydintų už tai, kad specialioji tarnyba sekė vokiečių žurnalistus, Europos verslininkus ir politikus bei perduodavo mobiliųjų telefonų slapto pasiklausymo duomenis Jungtinėms Valstijoms islamo radikalams naikinti naudojant vadinamosios taškinės likvidacijos praktiką.
Rusų žvalgyba
Užsienio žvalgybos tarnyba (rus. Slūžba vniešniej razviedki – SVR) ir Federalinė saugumo tarnyba (Federalnaja slūžba biezopasnosti – FSB) buvo suformuotos iš SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB), kuris panaikintas po nepavykusio 1991 metų rugpjūčio pučo. SVR pati pasiskelbė oficialia KGB pirmosios vyriausiosios valdybos, kuri užsiiminėjo užsienio žvalgyba, įpėdine, o FSB gyvuoja nuo 1996 metų rugpjūčio mėnesio kaip Federalinės kontržvalgybos tarnybos – buvusios Rusijos saugumo ministerijos – teisių perėmėja.
Naujausioje Rusijos istorijoje praktiškai nėra nė vienų metų, kad nebūtų įvykdyta teroro aktų. Nuo 1991 metų tokie įvykiai buvo susiję daugiausia su banditų grupuočių veikla Šiaurės Kaukaze, o nuo 1995 iki 2004 metų – su koviniais veiksmais Čečėnijoje.
Didžiausi teroristiniai aktai – įkaitų paėmimas Budionovske 1995 metų birželį (tada 147 žmonės žuvo, 415 buvo sužeista), daugiaaukščio gyvenamojo namo susprogdinimas Kaspijske 1996 metų lapkritį (67 žuvo, 39 sužeisti), sprogimas Vladikaukazo centrinėje turgavietėje 1999 metų kovą (52 žuvo, daugiau kaip 300 sužeista), gyvenamojo namo susprogdinimas Buinakske 1999 metų rugsėjį (64 žuvo, 164 sužeisti), tą patį mėnesį – gyvenamųjų namų sprogdinimai Maskvoje Gurjanovo gatvėje (106 žuvo, 690 sužeista) ir Kašyro plente (124 žuvo ir 7 sužeisti), o taip pat Volgodonske (19 žuvo, 89 paguldyti į ligoninę), įkaitų paėmimas per miuziklą „Nord-Ost“ Maskvoje 2002 metų spalį (oficialiais duomenimis – 130 žuvo ir per 700 sužeista, visuomeninės organizacijos „Nord-Ost“ tvirtinimu žuvo 174 žmonės), sprogimas Maskvos metro tarpustotėje „Avtozavodskaja–Paveleckaja“ 2004 metų vasarį (42 žuvo, apie 250 sužeista), lėktuvų, skridusių reisais „Maskva–Volgogradas“ ir „Maskva–Sočis“ susprogdinimai 2004 metų rugpjūtį (viso žuvo 89 žmonės) ir, galų gale, didžiausias teroro aktas Rusijos istorijoje – mokyklos Beslane užgrobimas 2004 metų rugsėjį (333 žuvo, 783 sužeisti).
Kai padėtis Čečėnijoje pamažu stabilizavosi, teroro aktai Rusijos teritorijoje, per kuriuos žūdavo daug žmonių, įvykdomi vis rečiau (tarp išimčių – traukinio „Nevos ekspresas“ susprogdinimas 2007 metų lapkritį, kur 28 žmonės žuvo, o 95 buvo paguldyti į ligoninę). 2015 metais vienintelis teroro aktas, per kurį žuvo Rusijos piliečiai, įvykdytas ne Rusijos teritorijoje – spalio 31 dieną lėktuvas, skrendantis reisu Šarm El Šeichas – Sankt Peterburgas, sprogo ore (žuvo 224 žmonės). Nedaug laiko prieš tai Rusija pradėjo bombarduoti objektus Sirijoje, kur veikia ekstremistinė organizacija „Islamo valstybė“. Ši organizacija Rusijoje yra uždrausta.
Užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) nuo 2007 metų vadovauja Michailas Fradkovas (nuotraukoje dešinėje), kuris nuo 2004 metų buvo Rusijos premjeras, prieš tai trejus metus vadovavo Federalinei mokesčių tarnybai, o dar anksčiau, nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, ėjo įvairias pareigas užsienio prekybos srityje. FSB pirmininkas nuo 2008 metų – Aleksandras Bortnikovas, jis nuo 1975 metų tarnavo valstybės saugumo tarnyboje ir savo karjerą pradėjo SSRS KGB padaliniuose Leningrado srityje, o nuo 2003 iki 2004 metų vadovavo FSB Sankt Peterburgo ir Leningrado srities valdybai.
Parengė Leonas Grybauskas
