Paskutiniuose šių metų Respublikonų partijos kandidatų į JAV prezidentus debatuose vyravo užsienio politikos, terorizmo ir imigracijos klausimai. Tokių karštų diskusijų apie Amerikos saugumo politiką turbūt nebuvo nuo pat rugsėjo 11-osios atakų.
Bene aršiausiai į žodžių dvikovą leidosi Floridos valstijai Senate atstovaujantis Marco Rubio ir Teksaso valstijos senatorius Tedas Cruzas.
Apklausose iki šiol pirmaujantis skandalingasis verslo magnatas Donaldas Trumpas šiuose debatuose atrodė kiek įspraustas į kampą.
Musulmonus praėjusią savaitę įžeidęs milijardierius turėjo gintis nuo buvusio Floridos valstijos gubernatoriaus Jebo Busho kritikos strėlių.
Aistras kurstė imigrantai
Debatų vakarą buvo itin ryški pastarosiomis savaitėmis vis aršėjanti kova tarp M.Rubio ir T.Cruzo. Abu pretendentai ginčijosi dėl JAV užsienio politikos ateities vizijos.
Kandidatai nesutarė dėl karinių intervencijų, valstybės žvalgybos agentūrų darbo ir JAV imigracijos reformos.
Dėl pastarosios susikirsta bene karščiausiai. Šiuo metu JAV gyvena 11 milijonų neregistruotų imigrantų, o respublikonų vizijos, kaip turėtų būti su tuo tvarkomasi, skirtingos.
T.Cruzas priminė per ankstesnius debatus neaptartą konkurento M.Rubio pasiūlymą visiems šiems žmonėms leisti gauti žaliąją kortelę ir galiausiai siekti Amerikos pilietybės.
Tačiau kubiečių kilmės M.Rubio savo idėją gynė ir teigė, kad ir pats jį kritikuojantis T.Cruzas pateikia panašių pasiūlymų: pavyzdžiui, suteikti ilgalaikes vizas aukštos kvalifikacijos darbus atliekantiems imigrantams.
T.Cruzas atsakė su pasipiktinimu: „Tai tas pat, kaip lyginti ugniagesius ir padegėjus tik todėl, kad jie buvo gaisro vietoje.“
Ir teigė niekada nepalaikęs galimybės nelegaliems imigrantams siekti pilietybės, o M.Rubio esą siekia „sudrumsti vandenis“.
Priešino užsienio politika
Po žudynių San Bernardino mieste kandidatai neišvengiamai turėjo kalbėti apie valstybės saugumą. Didžiulių kivirčų kilo po to, kai M.Rubio pasiūlė atnaujinti leidimą Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA) vykdyti asmenų stebėjimą ir prireikus perimti jų telefono bei kitus duomenis.
„Pažadu: kitą kartą, kai šioje šalyje įvyks dar viena ataka, žmonės klaus, kodėl niekas to nežinojo“, – pareiškė M.Rubio ir apkaltino respublikonus T.Cruzą bei Randą Paulą prisidėjus prie federalinės žvalgybos susilpninimo.
Pastarieji atsikirtinėjo, kad M.Rubio nesuvokia, kaip apskritai veikia NSA.
M.Rubio ir T.Cruzo požiūriai smarkiai išsiskyrė ir kalbant apie karines intervencijas užsienio šalyse.
Buvusio prezidento George’o W.Busho vietoje M.Rubio esą nebūtų pradėjęs karinių kampanijų Viduriniuose Rytuose.
O T.Cruzas mėgino rasti vidurinį kelią tarp intervencijas palaikančių partijos narių ir tų, kurie gynybos klausimais nėra tokie griežti. Nors jis tikino, kad JAV turi „nužudyti blogus vyrukus“, bet tvirtino, jog užsibūti Viduriniuose Rytuose nėra prasmės.
Skandalistas atsidūrė šešėlyje
Šių dviejų politikų debatai antradienio vakarą nustelbė kitų dalyvių balsus. Santūrus ir tylus buvo net D.Trumpas – galbūt todėl, kad neturėjo jokių pagrįstų ar ne tokių radikalių pasiūlymų dėl užsienio politikos.
O jo skandalingus ankstesnius pasiūlymus apie tvoros pasienyje su Meksika statybą, musulmonų ženklinimą arba draudimą jiems atvykti į Jungtines Valstijas aršiai pliekė J.Bushas.
„Donaldui puikiai sekasi laidyti replikas, tačiau jis yra chaotiškas kandidatas. Ir jis būtų chaotiškas prezidentas, – milijardierių kritikavo buvęs Floridos gubernatorius. – Jis nebūtų toks kariuomenės vadas, kokio reikia, kad mūsų šalis būtų saugi.“
D.Trumpas į tokius J.Busho pareiškimus reagavo gana ramiai, bet nepraleido progos įgelti prezidentų dinastijos atstovui.
„Jebas yra labai geras žmogus. Tikrai. Tačiau mums reikia kietų žmonių. Mums reikia proto ir kietumo. Su Jebo požiūriu niekada nebebūsime dideli“, – replikavo D.Trumpas.
Tiesa, baigiantis diskusijai jis vis dėlto neištvėrė be pompastikos: „Niekas mūsų šalyje neveikia. Jei aš būsiu prezidentas, mes vėl laimėsime. Mes laimėsime daug.“ („The New York Times“, „The Guardian“, LR)
