Rusijos aneksuotas pusiasalis vis dar neatsigauna po išpuolio šių metų lapkritį, kai neatpažinti žmonės susprogdino elektros stulpus, tiekusius elektrą iš Ukrainos.
Sevastopolis, kartu su visu Krymu, keletai savaičių neteko elektros tiekimo. Gyvybiškai svarbios įstaigos, pavyzdžiui, ligoninės, privalėjo kliautis savais, tik nelaimės atvejais naudojamais, elektros generatoriais.
Šis įvykis tik patvirtino, jog pusiasalis vis dar labai priklausomas nuo Ukrainos. Didžiąją dalį elektros Krymas gaudavo iš valstybės, nuo kurios atsiskyrė 2014 metų kovą.
Sąlygos šiek tiek pagerėjo Ukrainai atstačius vieną iš elektros jungčių bei Rusijai pastačius savas, povandenines, jungtis, kurios buvo pradėtos statyti dar prieš išpuolį.
Krymo totoriai bei Ukrainos nacionalistai džiaugėsi susidariusia situacija. Ji parodė, jog pusiasalis vis dar labai priklausomas nuo Ukrainos. Vis dėlto dauguma Krymo gyventojų mano, kad šis išpuolis tik įrodo, jog sprendimas prisijungti prie Rusijos buvo teisingas.
Sunkumai tik labiau suartins Krymą bei Rusiją?
Vietos verslininkas Artiomas Kriučkovas skundėsi, jog elektros stoka privertė jo šeimą nusipirkti nuosavą elektros generatorių bei stovėti eilėse prie kuro.
Vis dėlto šie sunkumai neprivertė jo ilgėtis Ukrainos. Pasak jo, ši krizė žmones tik sutelkė.
Maskvos Carnegie analitinio centro darbuotojas Andrejus Kolesnikovas teigė, jog bausdami Krymo gyventojus ukrainiečiai tik dar labiau juos pastūmėjo į Rusijos glėbį.
„Bandydami keršyti režimui jie privertė kentėti paprastus žmones. Tai tik padės naujajai valdžiai būti stipresnei – apgulta teritorija dar labiau priešinsis“,- teigė A.Kolesnikovas.
Gyventojai nepatenkinti, reformos nepastebimos
Kryme – daugybė problemų. Viena jų – ryškus turizmo sektoriaus susitraukimas. Spalį Krymo turizmo ministras Sergejus Strelbitskis gyrėsi, jog apie 4 milijonai turistų aplankė regioną 2015 metais. Vis dėlto tai daug mažiau, nei 6 milijonai turistų, aplankiusių Krymą 2013 metais.
Gyventojai taip pat skundžiasi, jog regionas valdomas itin prastai.
„Pagrindinis blogas dalykas – prastas vietinės valdžios darbas: aplink pilna šiukšlių, keliai prasti, o valdžia nei gali, nei nori spręsti šias problemas“, – teigė A.Kriučkovas.
Rusija stengiasi modernizuoti Krymo mokyklas bei ligonines. Vis dėlto Maskvos investicijos praleidžiamos pro akis, nes keliai taip ir lieka duobėti, o tinkas nuo pastatų fasadų trupa.
Šių metų gruodį Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas skundėsi, jog Maskva neatsiuntė „nė kapeikos“, jau nekalbant apie milijardus, kuriuos ji žadėjo. S.Aksionovas taip pat kaltino Maskvą siekiant pernelyg kontroliuoti kur ir kaip Krymas leidžia pinigus.
Savo ruožtu Rusijos valstybinė žinių agentūra teigė, jog Krymas gavo 2 milijardus rublių (25,2 milijonus eurų) iš Maskvos. Pusiasalis, pasak agentūros, pats nežino, kaip išleisti šias lėšas.
Ekonominė krizė tik gilėja
Užsienio investuotojai pabėgo iš pusiasalio po to, kai Vakarų valstybės įvedė jam sankcijas.
Tai padarė ir pagrindinės Rusijos įmonės. Mobiliojo ryšio operatoriai, bankai bei čia buvusios naftos įmonės pabėgo iš Krymo bijodamos sankcijų. Pusiasalyje liko tik vietinės, mažai žinomos bei nepatikimos privačios įmonės.
Sevastopolio meras Aleksejus Čalis, prisijungimo prie Rusijos šalininkas, pripažino, kad bandymai atgaivinti pusiasalio ekonomiką įkuriant ten laisvąją ekonominę zoną žlugo. Jis pažymėjo, kad tam įtakos turėjo visiškai sugriuvusi regiono infrastruktūra bei nenuspėjama valdžia.
Vis dėlto A.Kriučkovo šeimos optimizmo visos šios problemos nestabdo.
„Kainos auga, egzistuoja daug biurokratinių problemų. Vis dėlto tiems, kurie pragyveno XX amžiaus devintąjį dešimtmetį, tai menkniekis. Mes matėme blogesnių laikų“,- teigė A.Kriučkovo žmona Olga.
Parengė Audrius Ričkus
