Kokia gi yra šio didžiadvasiškumo priežastis?
„Nes taip elgtis atrodo protinga“, – sakė Belgijos Vizė apskrities meras Marcelis Nevenas.
Prie to prisidėjo dar ir begalvis kūnas. Belgija praras nuostabios gamtos ruožą, kuris kuris yra įsirėžęs į dvi tautas skiriančią Maso upę.
Bet kartu šalis atsikratys teisinio košmaro, kuris išsirutuliojo laikui bėgant, nes upė vingiuodama atkirto Belgijai priklausančios žemės dalį – maždaug 15 futbolo laukų pločio – ir pavertė ją pusiasaliu, kuris jungiasi tik su Nyderlandais.
Ilgainiui pasklido gandų, kad toje teritorijoje negalioja jokie įstatymai. Buvo pasakojama, kad tai narkotikų prekeivių ir seksualinių nusikaltėlių rojus.
O maždaug prieš trejus metus praeivis ten atsitiktinai rado kūną be galvos.
„Jie perspėjo olandų valdžios institucijas, kurios jiems sakė, kad tai Belgijos teritorija“, – sakė žemutinio Maso regiono policijos komisarė Jeana Francois Duchesne.
Trumpai tariant, olandai ten negalėjo kištis, nes tai Belgijos teritorija, o Belgijos policijai ir juridinėms valdžios institucijoms buvo labai sunku ten patekti.
Jie negali atvykti į Nyderlandus be specialaus leidimo, o pats pusiasalis neturi tinkamos vietos švartuotis laivams.
„Tad mes turėjome ten vykti laivu su viskuo, ko reikia: prokuroru, gydytoju, teismine laboratorija. Turėjome kelis kartus keliauti vandeniu. Tai tikrai nebuvo labai praktiška“, – sakė J.F.Duchesne.
Be to, M.Nevenas pasakojo, kad iš laivo tekdavo nušokti ant kranto, o tam reikėjo ir fizinio pasirengimo.
Bet greitai jau nebereikės pliuškentis vandenyje ir įvyks taikus žemės perdavimas.
„Mums jau seniai reikėjo tai padaryti“, – sakė M.Nevenas.
Visi paruošiamieji darbai jau padaryti ir abiejų šalių vyriausybės turėtų užbaigti šį reikalą 2016 metais, praėjus beveik dviem amžiams nuo to laiko, kai 1843 metais buvo nubrėžta sienos riba.
Dėl šio sandorio šypsosi visi, net ir belgai, nors jie gaus tik mažytį žemės lopinėlį aplink šliuzą, kuris buvo pastatytas pagerinti susisiekimui tarp dviejų valstybių.
„Iš esmės tai labai reta, tačiau taip gali nutikti“, – sakė tarptautinių ginčų dėl sienų ekspertas Malcolmas Shaw.
Jis nurodė, kokie sudėtingi istorijos vingiai lėmė sienas teritorijoje, kurioje susieina Belgija, Nyderlandai ir Vokietija. Tad atsirado anklavų ir keistai susipynusių sienų linijų.
Sienos gali būti perbraižytos, tačiau dažniausiai tai įvyksta po karčių nesutarimų.
Šią vasarą buvo išspręstas konfliktas dėl Indijos ir Bangladešo sienos. Po ginčų, kurie truko nuo pat Indijos nepriklausomybės atgavimo iš britų 1947 metais, šalys apsikeitė 150 žemės vienetų.
Anksčiau šį mėnesį aukščiausiam Jungtinių Tautų teismui teko spręsti ginčą tarp dviejų Centrinės Amerikos valstybių. Teismas nusprendė, kad Nikaragva pažeidė Kosta Rikos teritorinį integralumą ilgai trukusioje kovoje dėl mažo žemės lopinėlio prie Karibų jūros pakrantės.
Belgijos karinis istorikas Lucas de Vosas sakė, kad ši situacija yra kitokia dėl draugystės tarp kaimynių.
„Tarp Belgijos ir Nyderlandų toks susitarimas yra įmanomas, nes šalis ne vieną amžių sieja labai daug ryšių, o po Antrojo pasaulinio karo teritorija tapo jau ne tokia svarbi“, – aiškino L.de Vosas.
