Rusų mokslininkai viliasi sujungti žiurkes bei jų nuostabias nosytes su naujausiomis technologijomis, kad jos galėtų užuosti sprogmenis ar narkotikus vietose, kurias pasiekti gali tik labai maži žvėreliai.
Jei lūkesčiai pasitvirtins, graužikai galės savo šeimininkus perspėti apie pavojingas ir nelegalias medžiagas greičiau, nei patys tai supras.
Vis dėlto yra viena problema: tinkamai ištreniruoti vieną žiurkę reikia trijų mėnesių, o po to ji gyvens tik metus.
Pasak Kremliuje įsikūrusios naujienų agentūros „Sputnik“, tai reiškia, kad „mokslininkai turėtų nuolat rengti mokymus naujiems žiurkių padaliniams, kad galėtų aprūpinti saugumo pajėgas naujais darbuotojais, kovojančiais su terorizmu.“
Bet prie Ukrainos esančio Rostovo prie Dono mokslininkai iššūkių nebijo ir stumiasi pirmyn operacijoje „Ateinančios kartos karas“ („Next Generation Warfare“).
Trys komandos darbuojasi Pietų federalinio universiteto Suvokimo ir atpažinimo neurotechnologijų laboratorijoje. Jos siekia panaudoti žiurkių neuronus, kurie suteikia šiems graužikams geresnį gebėjimą uosti, nei tai gali daryti dirbtiniai įrenginiai ar šunys.
Žiurkių dydis yra dar vienas jų privalumas – yra potencialo, kad jos galės ieškoti likusių gyvų ištikus gamtos katastrofoms.
„Kitaip nei šuo, žiurkė gali pralįsti pro mažiausius plyšelius.
Dėl to žiurkė galėtų prasiskverbti giliai po nuolaužomis, o iš jos smegenų aktyvumo būtų galima nustatyti, ar ten yra, pavyzdžiui, likusių gyvų žmonių.
Tad būtų galima nuspręsti, ar verta šioje vietoje valyti nuolaužas, ar kitoje, kad būtų galima kuo greičiau išgelbėti daugiau žmonių“, – teigė komandai vadovaujantis Dmitrijus Medvedevas.
Prie gyvūno galvos pritaisyta mikroschema, primenanti įmantrų galvos apdangalą, turėtų užfiksuoti žiurkės psichologinę reakciją greičiau, nei pats graužikas spėtų reaguoti.
Šiam tikslui pasiekti programuotojai kuria matematinius algoritmus, kad galėtų ištirti ir suprasti rezultatus.
Šie algoritmai padės mokslininkams surinkti žiurkės smegenų reakcijos į įvairiausius kvapus duomenis ir statistiką.
Bet prieš tai fiziologai turi išmokyti žiurkes atskirti sprogmenis ir narkotikus – sunki užduotis, kuri turi būti atlikta per trumpą laiką.
„Išmokyti gyvūną reaguoti į vieną medžiagą reikia dviejų ar trijų mėnesių, o laboratorinės žiurkės gyvenimo trukmė – apie metus. Mes negalime naudoti labai jaunų žiurkių, o senųjų uoslė jau ne tokia gera“, – pripažino D.Medvedevas.
Vis dėlto kitose pasaulio šalyse panašūs projektai sulaukė pasisekimo.
Angoloje, Tanzanijoje, Mozambike, Kambodžoje ir Tailande afrikinės žiurkės yra naudojamos minoms ieškoti.
Kolumbijoje tam pačiam tikslui yra naudojamos laboratorinės žiurkės, o Izraelio oro uostose šie graužikai uostinėja bagažą.
