ES policijos biuro Europolo pateikiami skaičiai verčia vis labiau išsigąsti dėl besitęsiančios pabėgėlių krizės. Yra baiminamasi, kad tūkstančiai dingusių jaunuolių pateko į nusikalstamas grupuotes.
Duodamas interviu dienraščiui „The Observer“, Europolo biuro vadovas Brianas Donaldas tikino, kad visos Europos baudžiamoji infrastruktūra nusitaikė į pabėgėlius.
Nors, jo teigimu, kai kurie dingę vaikai galėjo tiesiog prisijungti prie šeimų kitose Europos šalyse, jis pripažino, kad agentūra paprasčiausiai nežino, kur jie yra, ką jie daro ar su kuo jie yra.
Tačiau jis pažymėjo, kad Europolą pasiekė įrodymai, jog kai kurie pabėgėlių vaikai vieni atvykę į Europą gali būti lytiškai išnaudojami.
Iš 10 tūkst. dingusiųjų, 5 tūkst. nelydimų pabėgėlių vaikų, kaip teigiama, yra dingę Italijoje, o kiti tūkstantis dingo Švedijoje.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovo Italijoje teigimu skaičiai yra „itin keliantys nerimą“ ir nurodo į „didžiulę spragą visos Europos vaikų apsaugos sistemoje“.
„Yra daugybė priežasčių kodėl pabėgėlių vaikai Europoje nėra įtraukiami į bendrą statistiką“, – atstovas teigė pranešime. - Dauguma jų nėra tinkamai identifikuojami ir užregistruojami, daug jų pabėga iš aprūpinimo centrų į kuriuos jie yra nuvežami, patys pasirinkdami savąjį kelią. Šie vaikai yra dideliame pavojuje tapti išnaudojimo, nelegalios prekybos ir kitų smurto formų aukomis“.
Tarptautinės ir Europos migracijos tyrimų forumo Turine direktoriaus Ferrucio Pastore manymu, nors yra būgštaujama dėl skaičių, dauguma dingusių vaikų Italijoje patys nusprendė pabėgti.
„Nedaugelis jų nori likti Italijoje, todėl jie stengiasi nebūti identifikuoti. Net jei jie ir yra nustatoma jų tapatybė, jie vis vien pabėga. Dauguma jų jau yra iškentę tokias siaubingas gyvenimo sąlygos, kad nepaisant jų amžiaus jie jau yra pasirengę imtis žygių. Jų tikslas yra išvykti už Italijos ribų, galbūt rasti šeimą ir draugus kitose Europos dalyse“, - pabrėžė jis „The Local“.
Jam antrino ir Virginia Giugno, savivaldybės vadovė Sicilijos uostamiesčio Pozzallo mieste, kuris yra pagrindinis pabėgėlių atvykimo taškas.
Praėjusią vasarą duodama interviu dienraščiui „The Local“ ji teigė, jog 2014 metais buvo pasiektas didžiausias atvykusių į miestą nelydimų vaikų skaičius – apie tūkstantis – lyginant tik su saujele 2012 metais.
Dauguma jų paprasčiausiai išėjo iš pabėgėlių centrų.
„Daugelis jų pabėgo dar prieš prasidedant sisteminimui“, – teigė V.Giugno, kuri buvo paskirta teisėta daugiau nei 800 vaikų globėja.
„Dauguma jų atvyksta norėdami surasti šeimą ir draugų Šiaurės Europoje. Tie vaikai, kurie visa tai patyrė tikrai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Jie buvo drąsūs, stiprūs. Taip, jie verkė dėl savo tėvų, tačiau su didžiu orumu“, – vaikus gyrė moteris.
Vaikai, kurių amžius svyruoja nuo 12 iki 16 metų, daugiausia atvyksta iš Eritrėjos, Sudano, Egipto, Malio, Ganos ir Etiopijos.
Vis dėlto, kaip pažymi F.Pastore, kita nerimą kelianti tendencija yra kylantis nelydimų vaikų, daugiausia berniukų, skaičius atvykstančių iš Albanijos.
„Per pastaruosius du metus vaikų, atvykstančių iš Albanijos, skaičius padidėjo,- paaiškino Europos migracijos tyrimų forumo Turine direktorius. – Jie atvyksta čia dėl darbo, bet, deja, dalis jų patenka į sekso vergiją arba yra išnaudojami dirbant sunkų rankų darbą juodojoje rinkoje“.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Italijoje kreipėsi į ES dėl bendradarbiavimo gerinant vaikų apsaugos sistemą vieniems keliaujantiems vaikams. Taip pat buvo siekiama užtikrinti, kad kaimyninės valstybės būtų atitinkamos kompetencijos identifikuojant, užregistruojant ir remiant nelydimus pabėgėlių vaikus.
„Taip pat, turėtų būti užtikrinama, jog vykdomos procedūros yra sėkmingos, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai vaikų ir šeimų susisiekimui su kitomis Europos šalimis, – teigė organizacija. - Galiausiai, tol kol Europa nebus pasirengusi teikti saugaus ir legalaus perėjimo pabėgėliams, tol nepavyks prisiimti atsakomybės apsaugoti šiuos silpnus vaikus ir jų šeimas“.
