Vidutiniškai vienam kaliniui tenka 3,1 kvadratinio metro, kai pagal nustatytą normą turi būti 4. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie asmenys dar nenuteisti, bet jau laikomi antisanitarinėmis ir su žmogiškumu nesuderinamomis sąlygomis.
Pagrindinė tokios kamšaties Maskvoje priežastis aiški. Čionykščiuose izoliatoriuose maskviečių yra tik apie 3 tūkst. – maždaug 30 proc. Apie 5 tūkst. – kitų Rusijos regionų gyventojai, likusieji 3 tūkst. – užsieniečiai.
Bet padėtis ne geresnė ir dar 24 kituose regionuose. Visoje Rusijoje kameros perpildytos 54 tardymo izoliatoriuose.
Ar priims įstatymo pataisas?
Rusijos federalinė bausmių atlikimo tarnyba net parengė ir į Teisingumo ministeriją nusiuntė įstatymo „Apie įtariamųjų ir kaltinamųjų, padariusių nusikaltimą, suėmimą“ pataisas.
Projekte nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kardomosios priemonės įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, privalo atsižvelgti į turimą informaciją apie galimas jų įkurdinimo tardymo izoliatoriuje sąlygas.
Dėl to tardymo izoliatorių administracija privalės reguliariai informuoti teismus apie galimybę įkurdinti įtariamuosius ir kaltinamuosius kamerose, atsižvelgiant į sanitarinį plotą.
Žmogaus teisių gynėjai pritaria šiai iniciatyvai, bet baiminasi, kad jai prieštaraus Vidaus reikalų ministerija ir Tyrimų komitetas.
„Juk tardytojams nepatogu, kai žmogus sėdi namuose ir jį reikia kiekvieną kartą kviesti apklausai. Žymiai patogiau visus pasodinti į tardymo izoliatorių, o paskui daugelį mėnesių ar metų į jį net neužeiti“, – pastebėjo Maskvos visuomeninės priežiūros komisijos narė Ana Karetnikova.
Nepadeda užsikrėtusiems ŽIV
Tuo metu tardymo izolatioriuose tardomieji masiškai apiplėšinėjami. Antai praėjusių metų gegužę Maskvoje buvo sulaikyti šeši buvę tardymo izoliatoriaus „Matrosskaja tišina“ darbuotojai, kurie šantažavo ir reikalavo pinigų iš suimtųjų, laikomų dėl ekonominių nusikaltimų.
Šiai nusikalstamai grupuotei vadovavo „Matrosskaja tišina“ operatyvinio skyriaus viršininkas.
Tardomiesiems buvo nustatoma jų laikymo saugiomis sąlygomis kaina. O jei suimtieji atsisakydavo mokėti, tardymo izoliatoriaus darbuotojai grasindavo jiems fiziniu susidorojimu.
Be to, praėjusių metų pabaigoje žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydami išsiaiškinti, kodėl dešimties Rusijos regionų kaliniai jau keletą mėnesių negauna valstybės garantuoto gydymo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusiems asmenims.
Federalinės bausmių atlikimo tarnybos duomenimis, užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius tarp kalinių Rusijos kolonijose siekia daugiau nei 50 tūkst.
Tardymo izoliatoriuose kali 10 tūkst. tokią diagnozę išgirdusių asmenų. Negaudami reikalingų medikamentų, šie žmonės iš esmės pasmerkiami papildomai bausmei – mirties nuosprendžiui.
Siūlo bausti karine tarnyba
Tiesa, originalų Rusijos kalėjimų „atlaisvinimo“ būdą neseniai pasiūlė Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Didenka.
Jis parengė įstatymo projekto dėl Rusijos baudžiamojo kodekso ir įstatymo „Apie karo prievolę ir karinę tarnybą“ pataisas, kurios numato naują auklėjimo priemonę asmenims, įvykdžiusiems nesmurtinius nedidelio ir vidutinio sunkumo nusikaltimus.
Už tokius nusikaltimus, kuriuos 18-45 metų vyrai padarė pirmą kartą, A.Didenka siūlo bausti karine tarnyba Rusijos armijoje tam laisvės atėmimo laikui, kuris nurodomas atitinkamuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
„Mes jau seniai susiduriame su perpildytų kalėjimų problema. Per pastaruosius penkerius metus buvo dvi amnestijos.
Ekspertai siūlė ir siūlo įvairias priemones šiai padėčiai ištaisyti. Jie dažnai nurodo, kad kai kuriuos nusikaltėlius – ypač padariusius ekonominius nusikaltimus – galima bausti ir kitais būdais nei laisvės atėmimas“, – tikino A.Didenka.
