Tarp Kinijos vyriausybės siūlomų alternatyvių laidojimo būdų galima rasti įvairių pasiūlymų, tarp jų ir laidojimą jūroje arba „medžio laidotuves“, kai mirusiojo pelenai užkasami po naujai pasodintu medžiu.
Vyriausybė taip pat siūlo šeimoms dalintis kapais, sustatyti karstus vertikaliai, naudoti mažesnius žemės plotus ir rinktis smulkesnius antkapius. Nurodymuose pabrėžiama, kad etninių mažumų laidotuvių tradicijas privaloma gerbti.
Greitas Kinijos ekonomikos vystymasis ir miestų plėtra apribojo šalyje esamus laisvos žemės plotus. Kinijos valstybinis portalas „China Daily“ rašė, kad anksčiau buvo mėginta vykdyti su laidojimu susijusias reformas, tačiau jos nepasisekė dėl giliai įsišaknijusių kinų papročių.
Anksčiau reformų populiarumą buvo bandoma skleisti valstybei organizuojant tokius renginius kaip geriausio kremuotojo varžybos.
Vis dėlto Kinijoje kremuojamų mirusiųjų skaičius 2005–2012 metais sumažėjo nuo 53 proc. iki 49,5 proc., o Pilietinių reikalų ministerija toliau siekia, kad iki 2020 metų būtų kremuojami visi mirusieji. Vyriausybė skatino valdančiosios Komunistų partijos narius laidotuvių nurodymų atžvilgiu „visus vesti į priekį“ arba būti nubaustiems.
Kinijos socialiniuose tinkluose vyriausybės siūlymai buvo priimti su pasipiktinimu. „Ar vyriausybė visiškai prarado protą? – klausė vienas socialinio tinklo „Sina Weibo“ naudotojas. „Panašu, net mirtyje visi privalo būti valdomi“, – piktinosi kitas.
„Nėra kur gyventi esant gyviems, o po mirties tas pats“, – vienas kinas atkreipė dėmesį į panašumą su nuolatiniu gyvenamosios vietos trūkumu šalyje. „Visi miršta – man nėra didelio skirtumo, kas man nutiks po mirties“, – filosofavo iš dalies vyriausybės siūlymus palaikantis žmogus.
