Šią dieną Lenkija paminėjo pirmadienį ir nuo šiol tai darys kasmet. Prakeiktaisiais kariais yra vadinami tie pokario partizanai, kurie nepakluso Lenkijos emigracinės vyriausybės nurodymui nutraukti priešinimąsi sovietinei valdžiai ir pasiliko miškuose.
Sprendimas lyg ir didvyriškas. Bet problema, kad partizanai ne tik priešinosi Josifui Stalinui ištikimam režimui, bet ir masiškai žudė civilius.
Tad dabar, kai buvo nuspręsta minėti Prakeiktųjų karių dieną, sukilo jau Lenkijos tautinės mažumos. Būtent baltarusius, lietuvius, ukrainiečius, slovakus žudė partizanai.
Negailestingai žudė civilius
Pokario komunistinis režimas buvo paskelbęs amnestiją visiems buvusiems partizanams, tačiau tuos, kurie liko miške, negailestingai naikino, o pagautiesiems skyrė mirties bausmę.
Minėti kovotojai buvo praminti prakeiktaisiais. Be to, valdžia slėpė sušaudytųjų laidojimo vietas ir apskritai darė viską, kad partizanų atminimas būtų užmirštas.
Bet prieš 27 metus, kai Lenkijoje pagaliau sužydėjo demokratija, radikalūs nacionalistai ir futbolo chuliganai ėmė aukštinti prakeiktuosius karius ir vadinti juos didžiausios pagarbos nusipelniusiais šalies patriotais.
Didžiosios partijos nuo tokio aukštinimo iš pradžių atsiribojo – prieš prakeiktųjų karių kultą protestavo Lenkijoje gyvenantys žydai, ukrainiečiai, baltarusiai, lietuviai, slovakai.
Tautinės mažumos triukšmą kėlė todėl, kad jų atstovus prakeiktieji kariai plėšė ir žudė.
Istorikų duomenimis, partizanai nužudė ne mažiau kaip 5,2 tūkst. civilių ir negailėjo nei vaikų, nei nėščių moterų.
Daugelis nužudytųjų buvo tautinių mažumų atstovai arba sovietinės administracijos darbuotojai.
TTP vadina didvyriais
2005 metais Tautos atminties institutas (TAI) pripažino, kad partizanų būrio, kuriam vadovavo Romualdas Rajsas, vykdytos baltarusių žudynės Palenkės regione atitinka tautinio genocido apibrėžimą. Prakeiktieji kariai žudė stačiatikius, o lenkiškai kalbančių katalikų nelietė.
Tačiau TAI sprendimas prokuratūrai nerūpėjo. Šis partizanas, kuris po karo buvo nuteistas myriop, buvo reabilituotas, o jo giminaičiams išmokėta piniginė kompensacija.
Civilių baltarusių bei lietuvių žudymu išgarsėjo ir Zygmunto Szendzielarzo, pravarde Lupaszka, būrys, kuris surengė ir garsiąsias Dubingių žudynes. Kituose regionuose panašiai buvo elgiamasi su žydais, slovakais, ukrainiečiais.
Tačiau nors dėl paminklų statymo minėtiems partizanams protestavo įvairios tautinės mažumos, dar 2007-aisiais, minint Lenkijos nepriklausomybės dieną, tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis apdovanojo Z.Szendzielarzą Lenkijos atgimimo ordino Didžiuoju kryžiumi.
O dabar paramą civilius žudžiusiems partizanams pareiškė praėjusiais metais vyriausybę suformavusi Teisės ir teisingumo partija (TTP).
Tautinių mažumų protestai
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį paskelbė, kad prakeiktųjų karių atminimas per keletą metų bus įamžintas specialiame muziejuje Varšuvoje. O premjerė Beata Szydlo pridūrė įsteigianti specialią pašalpą dar gyviems partizanams.
Galiausiai prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad net šiuolaikinę Lenkiją reikia kurti remiantis prakeiktųjų karių pavyzdžiu. Sekdamas velionio L.Kaczynskio pėdomis jis vienu tautos idealų pavadino lietuvių ir baltarusių žudiką Z.Szendzielarzą.
Tiesa, vieną TTP organizuotą minėjimą sugadino Palenkės kaimelyje Hainuvkoje gyvenantys baltarusiai.
Kai TTP atstovai per mitingą Hainuvkoje paskelbė, jog čia statys paminklą partizanui R.Rajsui, baltarusiai išsitraukė plakatus, kuriuose buvo skelbiama, kad šis kovotojas vykdė genocidą prieš baltarusius ir stačiatikius, todėl nėra vertas paminklo.
Vietos gyventojai Prakeiktųjų karių dienos minėjimą pavadino tautinių mažumų žeminimu ir politine provokacija. Be to, Hainuvkos ir gretimų kaimų gyventojai nusiuntė protesto laišką prezidentui A.Dudai.
Prieš tokios dienos įvedimą protestuoja ir Kairiųjų demokratų partija bei radikalių kairiųjų partija „Razem“.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, minint partizanų atminimą nereikėtų pamiršti ir jų aukų, tarp kurių – daug tautinių mažumų atstovų, istorinės atminties.
