Premjero Roberto Fico vadovaujami kairieji surinko 28,3 proc. balsų ir 150 vietų parlamente turės 49 mandatus. Liberali partija „Laisvė ir solidarumas“ atsiliko daugiau nei perpus ir tenkinosi 12,1 proc. balsų, o centro dešinioji partija „Paprasti žmonės“ sulaukė 11 proc. paramos.
Tiesa, nors „Smer-SD“ persvara didžiulė, 2012-aisiais ši partija buvo surinkusi net 44,4 proc. balsų, o dabar viena vyriausybės formuoti negalės.
Tuo metu analitikai prognozuoja sunkias derybas dėl koalicijos sudarymo, nes 5 proc. balsų slenkstį peržengė net aštuonios partijos.
Tarp tokių šįkart nepakliuvo tradicinė Krikščionių demokratų partija, užtat į sąrašą pirmąkart pateko ultranacionalistinė Liaudies partija – „Mūsų Slovakija“, Vakaruose atvirai vadinama neonacių judėjimu. Ne be priežasties.
Garbina karo metų režimą
Žinoma, neonacių etiketė dažnai klijuojama lengva ranka. Jei tik jūsų pažiūros nukrypusios šiek tiek labiau į dešinę nei, pavyzdžiui, Marine Le Pen, viskas – jūs neonacis.
Bet Liaudies partijos – „Mūsų Slovakijos“ lyderis Marianas Kotleba kitoks. Jis anksčiau iš tiesų buvo neonacis.
M.Kotleba vadovavo dabar jau uždraustam neonacių judėjimui „Slovakų bendrija – liaudies partija“, organizavusiam protestus prieš romų tautybės žmones ir reiškusiam simpatijas Slovakijos nacių marionetinei valstybei, kuri gyvavo per Antrąjį pasaulinį karą. Ir dar neseniai dėvėjo uniformą, itin primenančią Hlinkos gvardiją, veikusią 1939–1345 metais.
Tiek M.Kotleba, tiek jo sekėjai mėgdžioja karo metų darinio lyderiams įprastą retoriką, pasisveikinimus, simbolius.
Pirmasis slovakų flirtas su valstybingumu buvo itin kartus – valstybė buvo absoliučiai fašistinė, o Hlinkos gvardija užsidegusi persekiojo visus režimo priešus, pirmiausia žydus.
Pagal cinišką susitarimą su Vokietija slovakai netgi primokėdavo naciams už kiekvieno žydo deportavimą ir galiausiai 75 tūkst. Slovakijos žydų buvo nužudyti mirties stovyklose vokiečių užimtose teritorijose.
Vadina NATO teroristais
Tik kai Vatikanas griežtai pasmerkė žydų deportacijas, tuometė nacių marionetė Slovakijoje Jozefas Tiso jas sustabdė.
Šiaip ar taip, M.Kotleba šį režimą tiesiog garbina. J.Tiso valdžią jis yra pavadinęs „dangiška“.
O 2014-aisiais, minint 75-ąsias Pirmosios Slovakijos Respublikos įkūrimo metines, Banska Bistricos mieste, kurio vadovu buvo išrinktas, jis savo kontoros langą papuošė plakatu, skelbusiu „Jankiai, nešdinkitės“.
Radikalai pastaraisiais metais aiškina, kad NATO yra teroristinė organizacija, taip pat griežtai kritikuoja Europos Sąjungą ir bendrąją valiutą eurą, kurį naudoja ir Slovakija.
„Slovakijai turėtų būti gėda. M.Kotlebos partijos negali lyginti su Nacionaliniu frontu Prancūzijoje.
M.Kotleba yra nacis, viešai šaukiantis „Sieg Heil!“ ir kviečiantis skustagalvius į mitingus Bratislavoje“, – piktinosi jau 23 metus šalyje gyvenantis britas žurnalistas Tomas Nicholsonas.
Partiją parėmė 8 proc. rinkėjų, tad parlamente jai atstovaus 14 deputatų.
Negana to, M.Kotlebos paramos gali prireikti R.Fico – jei nesiseks derybos su kitomis partijomis dėl koalicijos sudarymo.
Kalta ir dabartinė valdžia
Dabartinis Slovakijos užsienio ministras Miroslavas Laičakas tarsi ir leido suprasti, kad kotlebininkų prie valdžios niekas neprileis – ypač turint omenyje faktą, kad antrąjį 2016-ųjų pusmetį Slovakija pirmininkaus ES.
„Dėl tokių rezultatų Slovakijos įvaizdis Europoje bus komplikuotas. Į parlamentą išrinkome fašistą“, – pažymėjo M.Laičakas.
Vis dėlto dėl M.Kotlebos socialdemokratai gali kaltinti patys save. Mat ir pati „Smer-SD“ prieš rinkimus gąsdino rinkėjus migrantų antplūdžiu, nors Slovakija neįeina į vadinamąjį koridorių, kuriuo svetimšaliai vyksta į Vakarų Europą.
Nors šalyje nesiliauja virtinė skandalų – dėl mažų mokytojų atlyginimų, korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje, būtent migrantų klausimą R.Fico pavertė pagrindiniu savo rinkimų kampanijos akcentu.
O M.Kotleba retoriką tiesiog kilstelėjo dar vienu lygiu aukščiau. Kaip pažymi BBC, tai pirmas atvejis Rytų ir Vidurio Europoje, kai iš butelio paleidžiami europietiško nacionalizmo demonai. (BBC, AP, BNS, LR)
