Komunistų viltys – visai pagrįstos. Mat dabar partija vis dažniau kalba apie žmonėms aktualius klausimus ir pamažu labiau priešinasi Kremliaus politikai, skelbia „Vox“.
Be to, šiais metais šalyje vyks parlamento rinkimai, per kuriuos komunistai šalyje sieks pirmą kartą mesti iššūkį Vladimirui Putinui, kuris į valdžią atėjo dar 1999 metais.
Rusijos eksperto Marko Galeotti teigimu, didesni užmojai atskleidžia ir pokyčius pačioje Komunistų partijoje. Gali būti, kad komunistai taps tikra opozicijos partija.
Tačiau net ir neturėdama vilčių surengti naują revoliuciją, ši politinė jėga galėtų V.Putino vyriausybę priversti keistis.
Iki šiol vaidino opoziciją
Sausio pabaigoje Rusijos prezidentas pasmerkė komunistų lyderį Vladimirą Leniną už tai, kad šis po Sovietų Sąjungos pamatais „padėjo atominę bombą“, nes pernelyg daug dėmesio kreipė į gyventojų tautinius jausmus ir leido nuo rusų atsiskirti kitataučiams.
Šie Stavropolyje išsakyti V.Putino komentarai apie V.Leniną tikrai pataikė į skaudžią vietą. O tai rodo, kad priešprieša su valdžia gali būti gilesnė, nei matosi iš pirmo žvilgsnio.
V.Putino valdymo laikotarpiu Komunistų partija buvo patenkinta savo vaidmeniu apsimestinėje Valstybės Dūmos opozicijoje.
Valdančiajai koalicijai komunistai rimtai nesipriešino, bet su džiaugsmu vaidino Kremliaus diriguojamoje muilo operoje.
Tačiau dabar partijoje užaugo nauja politikų karta, kuri vis aršiau kritikuoja ir Rusijos elitą.
Šį rugsėjį Rusijoje vyks Valstybės Dūmos rinkimai, tačiau dėl jų beveik nėra intrigos. Galima spėti, kad prezidento partija „Vieningoji Rusija“ kartu su savo sąjungininkais ir vėl iškovos daugumą parlamento vietų.
O jeigu tam prireiks ir balsų klastojimo, Kremlius tikrai tuo pasirūpins.
Tačiau rinkimai Rusijoje nėra skirti tam, kad tauta nuspręstų, kas valdys valstybę. Jais esama valdžia tiesiog randa progą pasiteisinti, kad žmonės vis dar esą palaiko jos vykdomą politiką.
Kovos su korupcija
Anksčiau komunistų partijos politinė programa susidėjo tik iš pažadų pensininkams ir karo veteranams. Tačiau dabar jų užmojai jau didesni.
Komunistai skelbia kovosiantys su korupcija ir kompetencijos stoka – problemomis, su kuriomis tiesiogiai susidūrė bene visi rusai.
O 92 vietas iš 450 Dūmoje turintys partijos parlamentarai su korupcija mėgina kovoti ir įstatymais.
Vienas iš įstatymo projektų siūlė uždrausti korupcija apkaltintiems asmenims dirbti valstybės tarnyboje. Mat daug sučiuptų aukštas pareigas einančių kyšininkų Rusijoje vėliau atsiduria šiltoje vietelėje kitoje institucijoje.
Antai buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas 2012 metais buvo atleistas dėl kaltinimų 91 mln. eurų turto grobstymo byloje. O po trejų metų jis jau vadovavo technologijų plėtrą skatinančiai valstybinei organizacijai „Rostec“.
Kitas komunistų frakcijos siūlytas įstatymas reikalavo, kad aukštų valstybės pareigūnų šeimos nariams būtų uždrausta dirbti su pareigūnų darbu susijusiose kompanijose.
Daugelyje šalių tai yra įprastas reikalavimas, tačiau Rusijoje – vis dar naujiena.
Tiesa, nė vienas iš šių projektų niekada netaps tikru įstatymu, nes tam koją pakiš pernelyg daug įsipainiojusių interesų. Tačiau vien iškeldami šias idėjas komunistai užima antikorupcinės partijos vaidmenį.
O žinant tai, kaip V.Putino sukurta politinė sistema remiasi korupciniais ryšiais, tai yra tikrai didelis iššūkis.
Palaiko daugiau jaunimo
Vis dėlto sunku patikėti, kad šiuos pokyčius paskatino partijos veteranas Genadijus Ziuganovas. Sunkiasvoris 71 metų lyderis dažnai pasisako prieš V.Putiną, tačiau Dūmoje jo partijos deputatai vyriausybę palaiko kiekvienu svarbiu klausimu.
Regis, patį G.Ziuganovą keistis skatina ištikimi komunistų rinkėjai. Partiją labiausiai palaiko senstelėję karo veteranai, kurie su ilgesiu prisimena sovietinius laikus, bet yra vienintelė grupė, kurios nevaldo Kremliaus mašina.
Tačiau Rusijos regionuose pastebimi pokyčiai: vis daugiau valdžia nusivylusių jaunuolių renkasi Komunistų partiją, kuri gali aiškiai išreikšti jų pasipriešinimą vyriausybei.
Šie partijos nariai labiau primena europietiškus socialdemokratus: jie kovoja ne už revoliuciją, o progresinius mokesčius ir turtinės nelygybės mažinimą.
Jaunoji karta partiją skatina rūpintis kasdienėmis problemomis – prastėjančia viešųjų paslaugų kokybe, neefektyvia vietos valdžia ir korupcija.
G.Ziuganovas vis dar kalba apie būtinybę suvienyti patriotines jėgas prieš Kremliaus bloką, o komunistai reikalauja didesnių mokesčių turtingiesiems.
Dar per anksti spręsti, ar komunistai sugebės priversti Kremlių mažiau dėmesio skirti užsienio politikai arba suduos smūgį V.Putino politinei sistemai, tačiau tai įmanoma.
Skamba netikėtai, tačiau būtent komunistai dabar gali lemti Rusijoje daugiau demokratinių reformų.
