Prokurorai reikalauja skirti N.Savčenko 23 metu laisvės atėmimo dėl jos numanomo vaidmens incidente, kai minėti Rusijos valstybinės televizijos žurnalistai žuvo karo krečiamoje Rytų Ukrainoje.
Tik nedaugelis abejoja, kad 34 metų atakos sraigtasparnio navigatorė bus pripažinta kalta, o Kijevas jau planuoja tartis dėl apsikeitimo kaliniais.
Ukraina ir Vakarai laiko N.Savčenkos bylą politiniu parodomuoju procesu ir tvirtina, kad ji tapo naujausiu įrankiu platesnėje Kremliaus agresijoje prieš pietvakarinę kaimynę po to, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pakurstė separatistų sukilimą šalies rytuose.
„Savčenko bus nuteista kalėti dešimtis metų – dėl to nekyla abejonių, – vienas iš jos advokatų Markas Feiginas rašė „Twitter“ prieš dvi dienas truksiantį nuosprendžio skaitymą. – Čia veikia propagandos mašina, nepasižyminti teisingumu ir laisve.“
N.Savčenko, savo šalyje laikoma nacionaline didvyre ir išrinkta į Aukščiausiąją Radą, kol buvo laikoma Rusijos arešte, tvirtina, kad ji buvo pagrobta promaskvietiškų separatistų Ukrainos rytuose 2014 metų birželį ir neteisėtai išvežta per sieną į Rusiją, kur jai buvo pateikti išgalvoti kaltinimai.
Tačiau Rusijos pareigūnai tvirtina, kad ukrainietė atliko artilerijos ugnies koreguotojos vaidmenį per apšaudymą, nusinešusį Rusijos valstybinės televizijos žurnalistų Igorio Korneliuko ir Antono Vološino gyvybes, tarnaudama savanore viename Kijevo vyriausybę palaikančiame batalione, kovojusiame su separatistais, todėl jai turi būti skirta bausmė.
Provakarietiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo daryti „viską, kas įmanoma“, kad N.Savčenko būtų grąžinta namo, ir užsiminė, kad ją bus mėginama iškeisti. Kijevas laiko suėmęs du vyrus, kurie esą yra Rusijos kariai, dalyvavę kovos veiksmuose Ukrainos rytuose; jie galėtų tapti korta P.Porošenkos derybose su Maskva.
Tačiau Maskva, kaip manoma, taip pat laiko už grotų bent 10 kitų ukrainiečių, tarp jų iškilių veikėjų, tokių kaip filmų kūrėjas Olegas Sencovas, o Kremlius kol kas neatrodė nusiteikęs leisti į derybas.
N.Savčenko ryžtingai protestavo per ilgus savo arešto mėnesius, kai ji kurį laiką buvo laikoma vienoje psichiatrijos klinikoje netoli Maskvos, o vėliau perkelta į pietvakarinį Donecko miestą prie sienos su Ukraina, kur nagrinėjama jos byla.
Ji jau ne kartą buvo paskelbusi bado streiką, protestuodama prieš savo laikymo sąlygas. Vienu metu ji badavo ilgiau negu 80 dienų; vėliau beveik savaitę atsisakė maisto ir vandens.
Lakūnė, kuri per posėdžius paprastai dėvi tradicinę ukrainietišką palaidinę arba marškinėlius su proukrainietiškais užrašais, šaipėsi iš teismo, kai buvo laikoma stikliniame kaltinamųjų narve, o bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos pademonstravo teisėjams iškeltą vidurinį pirštą.
„Viskas, ką galiu padaryti – tai parodyti pavyzdį, kad Rusija ir jos visaapimantis valstybės aparatas bei totalitarinis režimas gali būti sutriuškintas, jeigu nebijai ir nesi palūžęs“, – N.Savčenko sakė savo baigiamojoje kalboje.
