Jungtinių Amerikos Valstijų kovos su terorizmu pareigūnai yra susierzinę ir pikti dėl Belgijos nesugebėjimo susitvarkyti su „Islamo valstybės“ terorizmo tinklu, kuris sėkmingai vieną po kitos vykdomirtinas atakas, nukreiptas į Vakarus, ir jas organizuoja iš mažos Belgijos sostinės Briuselio.
Teroristiniai išpuoliai Briuselyje, kurie pražudė 34 žmones ir apie 250 sužeidė, nepaisant besikartojančių įspėjimų iš Vašingtono, dar labiau įpykdė JAV pareigūnus.
Vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas Belgijos saugumo pajėgas sulygino su vaikais.
JAV: „Galėjome daug padėti“
Briuselis tapo karštuoju terorizmo tašku, kurio epicentras – Molenbeko rajonas, esantis netoli miesto centro. Tačiau net ir tai žinodami belgai padarė labai mažą progresą ardydami šį žiauraus ekstremizmo tinklą, susijusį su praėjusių metų Paryžiaus atakomis, nusinešusiomis 130 žmonių gyvybes.
Netgi prieš praėjusią savaitę areštuojant vieną ieškomiausių teroristų Salahą Abdeslamą, įtariamą Paryžiaus atakų organizavimu, JAV kovos su terorizmu pareigūnai reiškė rūpestį dėl galimų tolesnių atakų Belgijoje.
Belgijos valdžios institucijos jau ilgą laiką kovoja stengdamosios išardyti terorizmo tinklą, tačiau tuo pačiu metu jos nekreipė jokio dėmesio į vis didėjančias mažumų bendruomenes, leisdamos susikurti tokioms izoliuotoms vietoms, kaip Molenbekas, kuriame gali lengvai slėptis potencialūs džihadistai.
Po S.Abdeslamo sulaikymo dauguma belgų baiminosi atsakomųjų atakų. Bet kol JAV pareigūnai siūlė savo pagalbą bendradarbiaujant su Europos institucijomis, toks bendradarbiavimas turėjo savo ribas dėl ribotų Belgijos saugumo tarnybų išteklių ir augančių migrantų bendruomenių tokiose vietose, kaip Sirija.
Naujienos apie atakas Briuselyje kai kuriose Vašingtono dalyse buvo pasitiktos su nusivylimu.
„Mes galėjome padėti tiek daug“, – vienas JAV pareigūnas aiškino „Daily Beast“.
„Belgija didino žmonių, dirbančių žvalgybos ir teisėsaugos struktūrose, skaičių, tačiau matome siaubingus to rezultatus“, – sakė Adamas Schifftas iš „House Permanent Select Committee on Intelligence“.
Belgija perimama džihadistų
JAV pareigūnai prisiminė, kad įspėjimai apie galimas atakas buvo girdėti dar praėjusį savaitgalį. Nusivylę JAV žvalgybos pareigūnai konstatavo prastą Belgijos kovos su terorizmu sistemos funkcionavimą.
„Netgi kalbant apie Europos Sąjungą bendrai, džihadistų infiltracija vyksta jau du dešimtmečius. Ir tik dabar pradedama su tuo kovoti. Kai mes turime susisiekti su Europos saugumo tarnybomis ar netgi atsiųsti savo vyrus su jais pasikalbėti, mes kalbamės su žmonėmis, būsiu tiesmukas, kurie yra vaikai.
Jie nėra iniciatyvūs, jie tiesiog nežino, kas vyksta. Tai labai gąsdinantis dalykas, kurį reikia pripažinti, jų šalis (Belgija) yra perimama (džihadistų). Išvada tokia, kad Belgija tapo pagrindine žiaurių ekstremistų baze“, – kalbėjo A.Schifftas.
„Džihadistai mano, kad Europa yra silpnoji Vakarų pasaulio grandis, o Belgija yra silpnoji Europos dalis“, – sakė Prancūzijos terorizmo ekspertas Gillesas Kepelsas.
Dauguma pastarojo meto atakų yra susijusios su Belgija. 2014 metais prancūzų, buvęs sirų džihadistas atvyko į Belgijos sostinę užpulti žydų muziejaus Briuselyje. Ginklai, naudoti Amedy Coulibaly puolant žydų prekybos centrą 2015 m. sausį, taip pat susiję su Briuseliu.
Kruvini išpuoliai Paryžiuje pernai ir „Charlie Hebdo“ redakcijos ataka 2015 m. sausio 7 dieną turi aiškių sąsajų su Molenbeko rajonu Briuselyje. Dauguma šių teroro išpuolių organizatorių arba gyveno, arba buvo užaugę šiame rajone.
Visuomenė klaidinta dešimtmetį
Jeanas Charlesas Brisardas, knygos apie IV ankstyvosios atšakos „al Qaeda“ Irake įkūrėją Abu Musabą al-Zarqawi, teigė, kad naudinga apie IV reiškinį Vakarų Europoje galvoti kaip apie frankofonijos tinklą dėl to, kad Briuselyje dažniausiai veikia prancūzų arba belgų tautybės žmonės.
Autorius reziumuoja, kad 534 belgai yra išvykę į Siriją ir tik apie 200 jų grįžo. Jis mano, kad prancūziškas-belgiškas IV tinklas yra kur kas didesnis, nei Europos saugumo tarnybos galvojo. Susekti šiame tinkle esančius asmenis yra milžiniškas uždavinys.
„Šiuo metu šiame tinkle yra apie 20 asmenų, dar 10 dalyvavo Paryžiaus atakose. Taigi mažiausiai 30 teroristų. Dar gali būti keturi ar penki susiję asmenys, tačiau gali būti ir daugiau, apie kuriuos mes dar nežinome. Kiekvienam terorizmo išpuolio įtariamajam susekti gali reikėti nuo 20 iki 25 kovos su terorizmu pareigūnų darbo. Pavyzdžiui, jeigu naudojama 20 skirtingų telefonų, kiekvieno iš jų skambučius – tiek įeinančius, tiek išeinančius, turi sekti vienas specialistas.
Belgai nenori ar negali pripažinti, kad reikalingos tokios pajėgos, „BuzzFeed“ sakė vienas iš kovos su terorizmu pareigūnų maždaug savaitę iki atakos Briuselyje.
„Nuoširdžiai kalbant, mes neturime reikalingos infrastruktūros tinkamai tirti ir sekti šimtus galimų įtariamųjų, turinčių sąsajų su teroristais“, – sakė jis.
Šią problemą apsunkina tai, kad vietinės policijos pajėgos yra padalintos į šešis policijos korpusus, kurie pasklidę po 19 miestelių.
Robinas Simcoxas, britų kilmės Europos terorizmo tinklų specialistas, sako, kad Paryžiaus ir Bruselio atakos įrodo, kad Europos žvalgybos agentūros ir save, ir visą visuomenę dešimtmetį klaidino.
„Ką jie kalbėjo po „al Qaeda“ bombardavimų Londone 2015 metų liepos 7 dieną? Tokio pobūdžio atakos daugiau nebeįmanomos. Kiekvieną kartą, kai terorizmo tinklas pasidaro per didelis, mes tai išsiaiškiname. Kai tik kas nors bando susikonstruoti savižudžio liemenę, jis mums įkliūna. Teroristų ginklai bus peiliai ir šautuvai. Panašu, kad karalius nuogas. Atakos pasikartojo Paryžiuje, dabar – Briuselyje.“
Buvo susektas keturiskart
Pagrindinis Paryžiaus atakų organizatorius Adbelhamidas Abaaoudas anksčiau buvo susietas su keturiomis skirtingomis teroro išpuolių teritorijomis ir vis tiek visus kartus sugebėjo pasprukti.
Yra manoma, kad jis vadovavo prancūzui Nemmouche, kuris vykdė šaudymus žydų muziejuje Briuselyje. Atakoje, planuotoje Vervjė, bet vėliau atšauktoje, A.Abaaoudas davė nurodymus dviem belgų tautybės žmonėms – Sofiane Amghar ir Khalidui Ben Larbi, kurie kovojo su IV elito „Battar“ grupuote.
A.Abaaoudas tuo metu buvo Graikijoje, o vėliau grįžo į Siriją, po to, kai Belgijos pareigūnai įvykdė reidą Amghar and Ben Larbi’s slėptuvėje Vervjė (šios operacijos metu įvyko vienas didžiausių susišaudymų Belgijoje po II-ojo pasaulinio karo). A.Abaaoudas taip pat buvo susijęs su žlugusiomis atakomis greitajame traukinyje iš Paryžiaus į Amsterdamą 2015 metų rugpjūtį. Planuota ataka žlugo tik dėl to, kad trys amerikiečiai turistai, du iš jų tarnavo Oregono nacionalinės gvardijos kovotojų būryje, sugebėjo nuginkluoti teroristą, paguldydami jį ant grindų iki įvykstant tragedijai.
2015 m. vasarį IV propagandiniame žurnale „Dabiq“ A.Abaauodas pasigyrė, kad sugebėjo neįkliūti tarptautinės paieškos metu, net ir tuomet, kai Vakarų žurnalistai išplatino jo nuotrauką ir Europos saugumo tarnybos žinojo, kaip jis atrodo.
„Aš staiga pamačiau savo nuotrauką žiniasklaidoje, visur, bet kai mane sustabdė vienas iš pareigūnų, jis, lygindamas mane su turima nuotrauka, nusprendė, kad nėra panašumo. Tai buvo tikra dovana iš Alacho!“ – džiūgavo teroristas.Tiems, kurie seka Europos džihadistus, A.Abaaoudo tapimas iš pirmos kartos belgo į tarptautinį teroristą yra tipiškas pavyzdys. Nors vyras buvo pradėjęs mokytis katalikiškoje mokykloje Sen Pjere, kuri laikoma elitine mokykla Bruselio priemiestyje, jis greit ją metė ir pradėjo gangsterio gyvenimą.
Radikalizavosi kalėjime
Būdamas maždaug dvidešimties jis Molenbeko rajone sutiko Salahą Abdeslamą ir jo brolį Brahimą, kurie abu įtariami Paryžiaus išpuolių organizavimu. 2010 metais A.Abaaoudas ir Salahas Abdeslamas buvo sulaikyti ginkluotos vagystės metu, kai bandė įsilaužti į vieną garažą Otinji mieste, nutolusiame į pietryčius nuo Briuselio. 2012 metais A.Abaaoudas dar kartą sėdo į kalėjimą po to, kai kažką sumušė Dendermondės mieste.
A.Abaaoudo radikalizacija greičiausiai įvyko kalėjime, nes iš jo išėjęs jis ėmė jungtis prie islamistų ir bendrauti su marokiečiu Khalidu Zerkani, dalyvavusiu Afganistano džihade prieš sovietus aštuntajame dešimtmetyje. Šis vyras iš Papa Noelio gavo 4 500 eurų, skirtus trokštantiems vykti į Siriją ir kariauti šventajame kare.
Dauguma tokių išvykusių į Siriją dabar grįžo į Briuselį ir yra mažai vilties, kad belgų valdžios struktūros gali sustabdyti jų kruvinus išpuolius prieš Vakarus.
