„Belgija, ypač Briuselis, 25 metus buvo patogus prieglobstis džihadistams. Todėl šalis buvo saugi. Dabar, kai prasidėjo džihadistų medžioklė, prasidėjo ir išpuoliai“, – įžvalgiai vakar pažymėjo JAV saugumo analitikas Johnas Schindleris.
Dabar jau akivaizdu: po to, kai praėjusį penktadienį Briuselyje, džihadistų irštva vadinamame Molenbeko rajone, buvo sulaikytas vienas atakų Paryžiuje dalyvių Salah Abdeslamas, atsikvėpta per anksti.
Vieno asmens areštas Europai vis didesnę grėsmę keliančio džihadizmo neutralizuoti negalės – teroristai, regis, jaučia, kad gali laisvai sėti chaosą Senajame žemyne.
Kruvinos atakos, kurios šįkart nusinešė mažiausiai 34 žmonių gyvybę, sužeidė 250 ir išgąsdino šimtus Briuselyje dirbančių lietuvių, liudija – Europoje veikia ne šiaip džihadistų tinklas, o visa jų armija.
Jautėsi tarsi mūšio lauke
Belgijos politikai ir saugumo pareigūnai antradienį ilgai nedvejojo: netrukus po atakų patvirtino, kad jos buvo teroristiniai išpuoliai. Šios šalies sostinėje, kaip ir Paryžiuje, sprogdinimai buvo gerai koordinuoti, o atsakomybę už juos prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
Iš pradžių smogta Briuselio Zaventemo oro uoste. Čia išvykimo salę 8 val. ryte supurtė du galingi sprogimai. Iš pradžių viename salės gale, o tada – kitame.
Salėje įgriuvo lubos, o ant grindų liko gulėti žuvusieji ir sužeistieji. Sprogimai nugriaudėjo kaip tik tokiu metu, kai į oro uostą buvo atvykę daugybė būsimų keleivių – netrukus pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip šimtai žmonių bando pabėgti kuo toliau nuo incidento vietos.
Šveicarijos krovinių bendrovės „Swissport“ darbuotojas Anthony Deloosas vėliau pasakojo, kad pirmasis sprogdinimas buvo surengtas prie kompanijos skyriaus, kur keleiviai susimoka už leidžiamą svorį viršijantį bagažą.
Antroji smūgio banga salę užliejo nuo kavinės „Starbucks“.
„Išgirdome didžiulį sprogimą. Jausmas buvo toks kaip vakarėlyje, kai staiga apkursti nuo siaubingai garsiai paleistos dainos. Kai kolega man sušuko bėgti, aš pasislėpiau vamzdyje, kuriuo keliauja bagažas“, – pasakojo A.Deloosas.
Oro uosto darbuotojas Tomas de Donckeras buvo netoli antrojo sprogimo vietos: „Mačiau, kaip kariškis nutempia aukos kūną. Man atrodė, kad nukentėjau ir aš.“
10 minučių iki pirmojo sprogimo iš Ženevos į Briuselį atskridęs Zachas Mouzounas sakė, kad lubos įgriuvo po antrojo sprogimo. Salėje taip pat įtrūko vandentieko vamzdžiai, tad „vanduo maišėsi su krauju“.
„Buvo siaubinga. Įgriuvo lubos, visur telkšojo kraujo klanai, dejavo sužeistieji, mėtėsi krepšiai.
Vaikščiojau po nuolaužų krūvą. Tai buvo tarsi karo laukas“, – prisiminė Z.Mouzounas, kuris, kaip ir daugiau liudininkų, girdėjo šūvius ir šūksnius arabų kalba.
Atakos paralyžiavo miestą
Policininkai, kariai, medikai į išpuolio vietą atskubėjo greitai. Oro uostas buvo uždarytas ir, nors jo teritorijoje vėliau dar buvo rastas automatas „Kalašnikov“, stojo santykinė ramybė.
Tačiau tik trumpam. Po valandos, apie 9 val. vietos laiku, staiga pranešta apie sprogdinimą vienoje Briuselio metro stočių – Malbeke. Ji – visai šalia daugelio mieste veikiančių ES institucijų pastatų.
Čia buvo susprogdintas metro traukinio, kuris kaip tik buvo įvažiavęs į stotį, vagonas.
Žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar 55 buvo sužeisti.
„Traukinys jau vyko iš Malbeko į kitą – Šumano – stotį, kai pasigirdo didžiulis sprogimas. Visi aplinkui puolė į paniką“, – šluostydamasis kraują nuo veido žurnalistams pasakojo 32-ejų Alexandre’as Bransas.
Daugelis sužeistųjų buvo gabenami į aludėje skubiai įrengtą improvizuotą medicinos punktą. Žurnalistai, atvirkščiai, skubėjo į metro stotį iš Europos Komisijos pastato, esančio vos už 100 metrų.
„Buvau tame traukinyje. Po sprogimo iškart dingo šviesos, pradėjo kauptis dūmai – visi krito ant grindų. Aš sugebėjau ištrūkti atidarydamas vagono duris. Man dar niekada nebuvo taip baisu“, – vienas belgas pasakojo „Politico“ korespondentui Ryanui Heathui.
Ne vienas žurnalistas iš didelio būrio, jau grįžtančio iš išpuolio vietos, sunkiai rinko žodžius, o viena reporterė „Twitter“ parašė: „Pamatėme tai, ko neįmanoma užmiršti.“
Tuo metu Briuselis sparčiai tuštėjo. Nebeveikė ne tik oro uostas – nevažiavo, žinoma, metro traukiniai, miesto autobusai, o policininkai ir kariai ragino žmones likti ten, kur jie yra.
Gatvės buvo kone tuštutėlės – neveikė muziejai, prekybos centrai, o briuseliečiai ėmė liūdnai juokauti apie zombių apokalipsę.
Laiku ištrūko iš stoties
Į kruvinų įvykių sūkurį Belgijos sostinėje pateko ir mieste gyvenantys bei dirbantys lietuviai.
„Aš baigiu atsigauti po šoko“, – „Lietuvos rytui“ teigė Europos Komisijoje dirbanti Ūla Linkutė, išgirdusi sprogimą Malbeko metro stotyje, iš kurios ji išėjo 15 minučių prieš ataką.
Lietuvė jau buvo darbe ir su kolegomis dalijosi žiniomis apie sprogimus oro uoste: „Kaip tik kalbėjomės, kad gali kilti grėsmė metro. Taip ir atsitiko.“
Malbeko metro stotyje, kuri yra vadinamajame Europos kvartale, išlipa daugelis ES institucijų darbuotojų.
„Sprogimas buvo labai garsus, tarsi būtų sugriuvęs namas. Sienos tikrai sudrebėjo.
Pro mūsų langus paprastai matyti žmonės, išeinantys iš stoties. Šįkart daugelis jų bėgo, šaukėsi pagalbos, – pasakojo Ū.Linkutė. – Tą stotį puikiai pažįstu, kasdien ten išlipu eidama į darbą. Tokiu metu, apie 9 val. ryto, Malbeke būna daugybė žmonių.“
Lietuvė su „Lietuvos rytu“ kalbėjosi pačiame įvykių įkarštyje ir neslėpė nerimo.
„Norėčiau vykti namo, bet visi nusprendėme, kad čia bus saugiau. Lauke nuolat kaukia sirenos, skraido sraigtasparnis. Bet sakė, kad mane kas nors paims“, – sakė lietuvė.
Briuselyje dirbantis 24-erių lietuvis Justas taip pat pasakojo tik per plauką išvengęs to, kad pats būtų atsidūręs metro stotyje, kurioje nugriaudėjo sprogimas.
„Šiandien atsikėliau kiek vėliau nei įprastai ir jau beveik vėlavau. Pamačiau naujienas apie sprogimus oro uoste ir pagalvojau, kad gal geriau ne kaip visuomet važiuoti metro, o eiti pėsčiomis“, – pasakojo Justas.
Lietuvis teigė dar pasvarstęs, ar nereikėtų pasirinkti kelionės metro ir nepavėluoti, tačiau jį atbaidė daugybė prie metro stoties susirinkusių žmonių.
„Mieste buvo juntamas sujudimas ir pastebima policijos gausa, tačiau susidarė įspūdis, kad visi praeiviai atšaukia savo susitikimus vėluodami į darbą“, – teigė lietuvis Justas.
Jau eidamas į darbą vaikinas sužinojo, kad sprogimas įvyko ir metro stotyje, į kurią jis pats nutarė vakar nevažiuoti.
„Tik kai pasiekiau vietą, sužinojau, kad kol ėjau, sprogo būtent Malbeko stotis, kurioje išlipu kiekvieną rytą ir, kaip įprasta, atvažiavęs turėjau išlipti šįryt panašiu metu. Nežinau, kas būtų atsitikę, jei aplinkybės būtų susidėliojusios kitaip“, – nuogąstavo Justas.
Tuo metu oro uoste tik laimingo atsitiktinumo dėka išsigelbėjęs lietuvis Lukas Miliauskas „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo: „Ten jau būriavosi daug žmonių, tad nutarėme pasitraukti kiek į šalį.
O po minutės išgirdome pirmąjį sprogimą. Prasidėjo panika.“
Išmokė Europą tolerancijos
Jau dešimtmetį Briuselyje gyvenantis ir dirbantis Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas ir Europos Parlamento (EP) pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Arnoldas Pranckevičius „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad miesto gyventojams šie įvykiai buvo didelis smūgis.
„Tai buvo netikėta, ypač dėl to, kad tai nutiko praėjus vos keletui dienų po įtariamojo S.Abdeslamo, kaltinamo dėl Paryžiaus atakų, sulaikymo. Atrodė, kad po sėkmingų specialiųjų tarnybų operacijų į miestą sugrįžo ramybės ir pasitikėjimo jausmas“, – sakė A.Pranckevičius.
Paklaustas, ko tokie įvykiai išmokė Europą, EP pirmininką Martiną Schulzą konsultuojantis lietuvis tvirtai atsakė: tolerancijos.
„Europa jau išmoko nesieti išpuolių su islamo religija ir stengtis kaip įmanoma neleisti prasiveržti pykčiui, agresijai ir neapykantai bei aiškiai skirti fundamentalistus ir radikalus nuo nuosaikaus islamo atstovų.
Europoje yra daug musulmonų, tad nutiesti supratimo tiltą yra didelis iššūkis“, – aiškino A.Pranckevičius.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aiškino, kad vakarykščiai įvykiai paskatins Vakarus ryžtingiau kovoti su terorizmu.
„Tai yra jėgų patikrinimas, tačiau aš nė kiek neabejoju, kad išpuoliai neprivers susvyruoti kovojančiųjų su terorizmu“, – vakar sakė L.Linkevičius.
O europarlamentaras Petras Auštrevičius, kuris prieš pat sprogimus paliko Zaventemo oro uostą, tvirtino, kad Briuselį sukrėtę teroro aktai prislėgė belgus.
„Visų nuotaika labai prislėgta. Jaučiama įtampa, sutrikimas, nes įvykiai nusinešė daugybės žmonių gyvybę, o visa tai vyksta prieš Velykas, kai žmonės su šeimomis keliauja, oro uostai yra pilni. Justi tarsi ir pavasario artėjimas, bet šie įvykiai mus grąžina į pačius tamsiausius laikus“, – pripažino P.Auštrevičius.
Duria pirštu į baltarusius
Reakcijos visame pasaulyje – labai įvairios. Kai kurios, švelniai tariant, – stebinančios. Antai Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas leido sau pasvarstyti, kad už Briuselyje pralietą kraują atsakingas „Rusijos vykdomas hibridinis karas“.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas iškart išvadino V.Gricaką idiotu. Bet iš Maskvos vakar daugiau skriejo pagieža.
Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas tinkle „Twitter“ piktdžiugiškai paskelbė: „Kol Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius. – Red.) kovoja su tariama Rusijos grėsme ir siunčia kariškius į Latviją, jam po nosimi Briuselyje sprogdina žmones.“
„Negali remti teroristus vienoje pasaulio pusėje ir nesitikėti, kad jie pasirodys kitoje“, – belgams įgėlė ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kremlius, regis, bando pasinaudoti situacija ir pasirodyti patikimu Vakarų partneriu kovoje su terorizmu.
Valdžios kontroliuojamas portalas „LifeNews“ paskelbė, kad Rusijos specialiosios tarnybos buvo perspėjusios Briuselį dėl galimų teroristinių atakų.
Esą belgams buvo perduota informacija dėl trijų į islamą atsivertusių baltarusių – brolių Ivano ir Aleksejaus Dovbašų bei Marato Junusovo. Belgiškus pasus jie neva gavo dar 2007–2008 metais.
Tiesa, Rusijos žiniasklaidoje paminėti baltarusiai netrukus atsiliepė socialiniuose tinkluose ir pareiškė neturintys nieko bendra su terorizmu.
Didžiausi pastarojo meto išpuoliai Europoje
2015 metų lapkričio 13-ąją su grupuote „Islamo valstybė“ susiję teroristai surengė atakas Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“ ir kitose Prancūzijos sostinės vietose. Išpuoliai pražudė 130 žmonių.
2015 metų sausio 7-ąją satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje du ginkluoti teroristai surengė šaudynes ir nužudė 12 žmonių. Atsakomybę už išpuolius prisiėmė Arabijos pusiasalyje veikianti teroristų tinklo „Al Qaeda“ atšaka. Teroristai teigė, kad tai kerštas už pašaipias pranašo Mahometo karikatūras, kurias skelbė leidinys.
2014 metų gegužės 24-ąją keturi žmonės buvo nužudyti Žydų muziejuje Briuselyje, kai į pastatą įsiveržė vyras su automatu „Kalašnikov“. Užpuolikas buvo prancūzas kovotojas, susijęs su „Islamo valstybe“.
2011 metų liepos 22-ąją radikalių pažiūrų neonacis Andersas Behringas Breivikas surengė sprogdinimą Osle ir masines šaudynes Norvegijos Utiojos saloje. Žuvo 77 žmonės. Daugelis jų buvo paaugliai.
2005 metų liepos 7-ąją trijuose Londono metro traukiniuose ir autobuse buvo nužudyti 52 keleiviai, kai šiose transporto priemonėse susisprogdino keturi teroristų tinklo „Al Qaeda“ savižudžiai.
2004 metų kovo 11-ąją trijuose metro traukiniuose Madride per piko valandas buvo surengti sprogdinimai. Teroristų grupuotės „Al Qaeda“ įkvėpti sprogdintojai pražudė 191 žmogų.
