Po Briuselyje antradienį nugriaudėjusių sprogimų pasaulio oro uostai sustiprino saugumą.
Tačiau nervai įtempti. Antai vakar Tulūzos oro uostas buvo trumpam evakuotas po pranešimų apie saugumo pažeidimus.
Reikalavimai keleiviams nuolat griežtėja. Bet, regis, dabar Europos šalyse galiojančių saugumo taisyklių neužtenka. Kur galima žengti toliau?
Dalis pastato nesaugi
Oro uostų patikra visada yra kompromisas tarp griežtai užtikrinamo keleivių saugumo ir kelionės patogumo. Jau dešimtmetį draudžiama į lėktuvų saloną įsinešti didesnį skysčio kiekį, o prie patikros punktų nuolat driekiasi ilgos eilės.
Už šių patikros punktų esanti uždara oro uosto erdvė iš esmės laikoma saugia.
Bet Briuselyje savižudžiams susisprogdinti pavyko dar išvykimo salėje – jie net nebandė kirsti patikros užtvarų, bet vis tiek surengė kruviną teroro aktą.
Oro uostai Europoje dažniausiai įrengiami būtent taip: juose yra vienintelė aiški vieta, kurioje apčiupinėjami keleiviai, o jų rankinis bagažas peršviečiamas ir patikrinamas dėl galimų sprogmenų.
Tačiau kituose žemynuose patikros sistemos kitokios. Gal net geresnės?
Suka kitu keliu
„Mūsų saugumo reikalavimai griežtesni nei Europoje, kur, deja, praleidžiama pro akis daug dalykų, – vakar Sidnėjuje kalbėjo Australijos premjeras Malcolmas Turnbullas. – Europos silpnybės lemia problemas, su kuriomis žemynas pastaruoju metu susiduria.“
Dar labiau Vakarų Europa šiuo klausimu skiriasi nuo Afrikos, Vidurinių Rytų ir Pietryčių Azijos. Šiuose regionuose esančiuose oro uostuose keleiviai, jų asmens dokumentai ir daiktai patikrinami dar prieš įžengiant į pastatą.
Vienu saugiausių pasaulyje laikomas Ben Guriono oro uostas Tel Avive naudoja dar vieną prieštaringai vertinamą sistemą – keleivių skirstymą pagal tai, kokią grėsmę jie gali kelti.
Tel Avivo oro uoste keleiviai atidžiai stebimi ir apklausiami: kas jie yra, kur vyksta ir ką veža. Pagal tai jiems priskiriami skirtingi grėsmės lygiai.
Tokia sistema yra brangesnė, tačiau ir saugesnė, nes patikros procesas tampa mažiau nuspėjamas.
Vis dėlto girdėti ir kritikos, esą toks elgesys paremtas prietarais. Mat nebaltaodžiai keleiviai, atvykstantys iš šalių, kurios nėra laikomos vakarietiškomis, arba vykstantys į jas, automatiškai sukelia daugiau įtarimų.
„Turime atsikratyti išankstinių nuostatų, bet ir pats oro uosto personalas turėtų būti atidesnis“, – tikina knygos „Žiaurumas danguje: orlaivių užgrobimų ir sprogdinimų istorija“ („Violence in the Skies: A History of Aircraft Hijacking and Bombing“) autorius Philipas Baumas.
Be to, aviacijos eksperto nuomone, po tokių teroro išpuolių kaip Briuselio sprogdinimai saugumas galėtų būti sugriežtintas, o vėliau vėl sumažinamas.
Absoliutaus saugumo nėra
Po lėktuvuose įvykdytų teroro išpuolių dažniausiai susirūpinama orlaivių saugumu.
Bet apie tvarką oro uostuose susimąstoma rečiau.
„Man nesuvokiama, kad tiktai pusė oro uosto apsaugota – juk keleiviai turėtų būti saugūs nuo tos sekundės, kai stovėjimo aikštelėje išlipa iš automobilio“, – tikino nepriklausomos aviacijos konsultantų agentūros „Augmentiq“ vadovas Matthew Finnas.
Tačiau vakar oro uostai reagavo rimtai. Londone, Frankfurte ir Paryžiuje patruliavo daugiau policijos pareigūnų.
Didžiausi JAV oro uostai dirbo budriuoju režimu. Bet amerikietiška patikros sistema išlieka viena griežčiausių pasaulyje.
„JAV ir Izraelio pareigūnai sugeba nustatyti žmones, kurie kelia grėsmę, jiems net nepriartėjus prie oro uosto,“ – pažymėjo aviacijos saugumo ekspertas Robertas Bloomas.
Tačiau net ir už griežtesnę patikrą pasisakantys analitikai sutinka, kad nėra būdo užkirsti kelią visoms atakoms.
„Neįsivaizduoju, kaip dar galime sustiprinti saugumą, tačiau nepažeisti mums svarbių laisvių, – svarstė kitas saugumo ekspertas Brendanas Koerneris. – Po ginkluotą apsaugininką prie kiekvienų durų visame pasaulyje? Būtent tokios reakcijos ir norėtų teroristai.“ („Reuters“, BBC, CNN, LR)
Ryšiai su Paryžiaus teroristais
Belgijos policija vakar įvardijo du asmenis, kurie susisprogdino Briuselio oro uoste: tai buvo broliai Khalidas ir Ibrahimas el-Bakraoui. Vaikinai buvo žinomi policijai, turėjo kriminalinių įrašų, ir, kaip paaiškėjo, buvo susiję su Paryžiuje lapkričio mėnesį rengtomis atakomis.
K.el-Bakraoui nuomojosi butą Šarlerua, kuriame slėpėsi kiti Paryžiaus išpuolius rengę džihadistai. Jame du teroristai – Abdelhamidas Abaaoudas ir Bilalas Hadfi – susitiko prieš išvykdami į Prancūzijos sostinę vykdyti atakų, kurios pražudė 130 žmonių.
Trečiasis Zaventemo oro uoste susisprogdinti mėgino ir Najimas Laachraoui, tačiau jo sprogmenys nesuveikė. Iš pradžių Belgijos žiniasklaida pranešė, kad šis Paryžiaus atakų organizatoriaus Salaho Abdeslamo bendrininkas buvo suimtas, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.
N.Laachraoui buvo vadinamas džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ bombų gamintoju. Taip pat žinoma, kad 2013-aisiais jis vyko į Siriją ir nuo tada Belgijoje verbavo jaunus vyrus tapti džihadistais.
Šiuo metu vis dar policijos ieškomo N.Laachraoui DNR pėdsakų buvo aptikta pernai Paryžiuje išpuolius surengusių džihadistų nuomotame bute.
Briuselyje vakar buvo pagerbiamas 34 per sprogdinimus Briuselio oro uoste ir metro žuvusių žmonių atminimas ir linkima sveikatos dar daugiau nei 250 sužeistųjų. Vakar vis dar neveikė Zaventemo oro uostas, o mieste nuolat zujo pareigūnų automobiliai.
