Antai paaiškėjo, kad Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas per finansų krizę nedeklaravo savo turto, perkelto į ofšorinę įmonę. Manoma, kad šią savaitę Islandijos parlamentas pareikalaus naujų visuotinių rinkimų, skelbia „The Guardian“.
Islandijos ministro pirmininko ir jo žmonos finansinė veikla sulaukė daug kritikos po to, kai buvo paviešinta informacija, rasta Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ duomenų bazėje.
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad Islandijos ministras pirmininkas buvo susijęs su nelegaliais arba nešvariais finansiniais veiksmais.
„Panamos dokumentai“ atskleidė, kaip „Mossack Fonseca“ savo klientams padėjo plauti pinigus, išsisukti nuo sankcijų ir išvengti mokesčių. „Panamos dokumentus“ sudaro 11,5 mln. dokumentų ir tai yra didžiausias istorijoje informacijos nutekinimas žurnalistams.
Negalima laikyti paslaptimi
Po pasaulį sukrėtusio „Panamos dokumentų“ skandalo Islandijos opozicijos lyderiai pradėjo reikalauti naujų visuotinių rinkimų, kurie iš esmės būtų balsavimas dėl pasitikėjimo premjeru S.D.Gunnlaugssonu.
Manoma, kad pirmadienį ministras pirmininkas sulauks kaltinimų iš opozicijos dėl to, kad per septynerius metus politikoje jis nuo šalies balsuotojų nuslėpė svarbų finansinį interesų konfliktą.
Buvusi premjerė Johanna Sigurdardottir teigė, kad S.D.Gunnlaugssonas turėtų atsistatydinti iš pareigų, jei jam nepavyktų greitai atgauti piliečių pasitikėjimo. Buvusi premjerė dabartinio ministro pirmininko prašė „tiesmukai atskleisti visus faktus, susijusius su šiuo įvykiu“.
„Mes negalime leisti tokiems dalykams vykti, nes kitaip Islandija atrodys kaip kokia bananų respublika, – aiškino buvęs finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas.
„Niekas nesakė, kad jis naudojosi ministro pirmininko postu, kad padėtų ofšorinei įmonei, bet faktas yra tas, jog negalima leisti atsirasti interesų konfliktui ar laikyti to paslaptimi“, – pabrėžė buvęs finansų ministras.
Įmone dalijosi su žmona
Nutekinti dokumentai parodė, kad S.D.Gunnlaugssonui ir jo žmonai Annai Sigurlaug Palsdottir priklausė įmonė „Wintris“, įkurta 2007 metais Didžiosios Britanijos Mergelių saloje Tortoloje, kuri yra žinoma kaip mokesčių rojus.
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenusiai porai buvo patarta įkurti įmonę Tortoloje, kad jie galėtų išlaikyti ir investuoti nemažą sumą pinigų, kuriuos A.S.Palsdottir gavo pardavusi savo šeimos įmonei priklaususias akcijas.
S.D.Gunnlaugssonui daugiau nei dvejus metus priklausė 50 proc. „Wintris“ akcijų, o tada jis savo dalį pervedė žmonai, kuriai priklausė kita įmonės pusė, įkainota vienu doleriu.
Ministro pirmininko biuras pareiškė, kad tai, jog S.D.Gunnlaugsonnui priklausė dalis įmonės akcijų, buvo klaida ir kad „porai visada buvo aišku, kad turtas priklausė būtent A.S.Palsdottir“. Kai premjeras ir jo žmona sužinojo apie šią klaidą 2009 metais, ji buvo ištaisyta.
Nedeklaravo ofšorinių akcijų
Tada, kai S.D.Gunnlaugsonnui vis dar priklausė dalis „Wintris“ akcijų, jis grįžo į Islandiją ir buvo išrinktas į parlamentą. kaip Progresyviosios partijos lyderis. Po ketverių metų į premjero postą paskirtas S.D.Gunnlaugsonnas niekados nedeklaravo savo „Wintris“ akcijų Islandijos parlamento finansų registre.
Jis taip pat niekados viešai nešnekėjo apie šią ofšorinę įmonę iki kol jo apie tai nepaklausė „The Guardian“ ir kiti žurnalistai, dirbantys kartu su Tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru“ (ICIJ).
„Islandijos įmonės, su kuriomis esu dirbęs, turėjo sąsajų su ofšorinėmis įmonėmis, bet aš galiu patvirtinti, kad niekados nesu slėpęs savo turto, – šnekėjo S.D.Gunnlaugsonnas. – „Wintris“ yra įmonė, kuri, kiek pamenu, susijusi su viena iš kompanijų, kurios taryboje užėmiau vietą.“
Privatūs verslo reikalai
Ministras pirmininkas ir jo žmona pateikė atskirus viešus pranešimus, kuriuose smerkė žurnalistų kišimąsi į jų privačius verslo reikalus.
Abu pabrėžė, kad jų finansiniai interesai visados buvo tvarkingai atskleisti Islandijos mokesčių institucijoms. Kol kas nėra jokių užuominų, kad S.D.Gunnlaugssonas, jo žmona A.S.Palsdottir ar „Wintris“ būtų susijusi su mokesčių vengimu arba nesąžiningu pelnu.
Ministras pirmininkas dabar pripažino, kad jam bendrai su žmona priklausė „Wintris“.
Premjeras tvirtino, kad jam nereikėjo deklaruoti savo akcijų parlamentiniame registre, nes „Wintris“ buvo kontroliuojančioji įmonė, o ne komercinė įmonė.
Tačiau iškilo nepatogūs klausimai: kaip Islandijos premjeras galėjo daugiau nei dvejus metus nežinoti, kad jam priklausė 50 proc. įmonės „Wintris“?
Islandai nepasitiki turtuoliais?
Per pastaruosius metus eiliniai Islandijos gyventojai vis labiau įtartinai pradėjo žvelgti į tai, kad turtingi piliečiai naudojo ofšorines įmones, kurios galėjo būti susijusios su noru išvengti mokesčių.
Islandijos mokesčių biuras pernai sumokėjo pranešėjams, kad gautų duomenų iš „Mossack Fonseca“ regioninio biuro Liuksemburge. Manoma, kad mokesčių inspektoriai šiuo metu turi informacijos apie 400 islandų, kurie turi sąsajų su turtu, laikomu šalyse, kurios vadinamos mokesčių rojais.
Nėra jokių įrodymų, kad premjeras buvo susijęs su mokesčių vengimu, tačiau S.D.Gunnlaugssonas tvirtino, kad jis ir jo žmona „visados darė prielaidą“, kad mokesčių inspektorių turimi duomenys galėtų atskleisti informacijos ir apie porą. Ministras pirmininkas teigė palaikantis mokesčių biuro tyrimą.
Ar pirmadienį Islandijos parlamente įvyks sukilimas prieš premjerą, iš dalies priklausys nuo to, kaip nuspręs elgtis jo sąjungininkai koalicinėje vyriausybėje, kuriems vadovauja finansų ministras Bjarni Benediktssonas.
Tačiau B.Benediktssono vardas taip pat minimas „Panamos dokumentuose“, nes jam ankščiau priklausė trečdalis įmonės „Falson & Co“, kuri buvo įkurta Seišeliuose.
Pernai B.Benediktssonas tvirtino, kad niekados nesiėmė verslo mokesčių rojumi vadinamose šalyse, o vėliau paklaustas, kodėl nepaminėjo „Falsom & Co“, jis atsakė visados manęs, kad įmonė įsikūrusi Liuksemburge, o ne Seišeliuose.
