„Panamos dokumentais“ vadinamas paviešintas duomenų paketas jau vadinamas pačiu didžiausiu nutekinimu, atskleidžiančiu ofšorinių sąskaitų naudojimą visame pasaulyje. Vienas įmonės įkūrėjų Ramonas Fonseca patvirtino, kad duomenys yra tikri, tačiau pabrėžė, kad jie buvo nutekinti neteisėtai.
Pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus apie „Mossack Fonseca“ ir ofšorinėmis įmonėmis besinaudojantį verslą.
Kas yra „Panamos dokumentai“?
Tai dokumentų paketas, atskleidžiantis įvairių asmenų – nuo politikų ir milijardierių iki garsenybių ir sportininkų – turtą, apie kurį anksčiau nebuvo žinoma.
Dokumentuose paviešinama 12 esamų ir buvusių šalių lyderių bei dar 128 politikų slapti finansiniai sandoriai visame pasaulyje. Tarp jų yra mažiausiai 33 asmenys ir kompanijos, įtrauktos į JAV vyriausybės juodąjį sąrašą dėl sąsajų su Meksikos narkotikų karteliais, teroristinėmis organizacijomis ar tokiomis priešiškomis valstybėmis kaip Šiaurės Korėja.
Miuncheno dienraštis „Suddeutsche Zeitung“ daugiau nei prieš metus gavo 11,5 mln. slaptų „Mossack Fonseca“ duomenų paketą, pramintą „Panamos dokumentais“.
Kodėl tai svarbu?
Nutekinti dokumentai rodo, kaip turtingi ir įtakingi žmonės naudojasi mokesčių rojais kurdami ofšorines kompanijas, ir atskleidžia jau 40 metų visame pasaulyje vešintį korupcijos tinklą, kuriame didieji bankai manevruoja sukurdami sunkiai susekamas kompanijas. Į šį tinklą įsipainioję ir nemažai pasaulio lyderių. Be to, „Panamos dokumentai“ atskleidžia ir milijardų dolerių vertės pinigų plovimo schemą, sukurtą Rusijos banko ir susijusią su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kas yra fiktyvios įmonės?
Fiktyvios įmonės yra naudojamos įvairiems finansiniams sandoriams, nors pačiose jose joks turtas nėra nei kuriamas, nei valdomas. Jos nėra neteisėtos, tačiau dažnai mokesčių rojuose jomis sukčiaujama.
Pavyzdžiui, sukuriama fiktyvi įmonė, kurios pavadinimas yra panašus į kitos iš tikrųjų veikiančios kompanijos pavadinimą. Fiktyvios įmonės vertė yra dirbtinai pakeliama, o tada ji yra parduodama.
Kas yra „Mossack Fonseca“?
Panamoje įsikūrusi teisės paslaugų bendrovė, kompanijoms padedanti sudaryti ofšorinius sandorius tam palankiose valstybėse, tokiose kaip Mergelių salos ar Bermudai. Be to, kompanija už metinį mokestį prižiūri ofšorines kompanijas bei padeda turto valdymo klausimais.
Kur ji įsikūrusi?
Įmonės būstinė yra Panamoje, tačiau ji veikia visame pasaulyje: 600 jos atstovų dirba 42 pasaulio valstybėse. Be to, visame pasaulyje teisę naudotis bendrovės prekės ženklu įsigiję partneriai veikia ir pagal frančizės sutartis. „Mossack Fonseca“ veikia vadinamuosiuose mokesčių rojuose: Šveicarijoje, Kipre, Mergelių salose ir kitose Jungtinei Karalystei priklausančiose Gernsio, Džersio ir Meno salose.
Kokio ji dydžio?
„Mossack Fonseca“ yra ketvirta didžiausia ofšorinių sandorių paslaugas teikianti bendrovė, dirbanti su daugiau nei 300 tūkst. kompanijų. Daugiau nei pusė jų yra registruotos Jungtinėje Karalystėje arba jos valdomose teritorijose.
Kiek duomenų buvo nutekinta?
Daug. Tai yra vienas didžiausių duomenų nutekinimų istorijoje: didesnis už JAV diplomatinių susirašinėjimų paketą, 2010 metais paviešintą „WikiLeaks“ ar 2013 metais Edwardo Snowdeno žurnalistams perduotų žvalgybos duomenų kiekį.
Iš vidinės „Mossack Fonseca“ duomenų bazės buvo paviešinta 11,5 mln. dokumentų, kurie kartu sudaro 2,6 terabaitus duomenų.
„Mossack Fonseca“ duomenų bazėje buvo laikoma informacija apie 214 488 ofšorines struktūras, susijusias su 14 153 klientais iš 200 valstybių ar teritorijų.
Kas yra ofšorinės sąskaitos?
Ofšorinės bankų sąskaitos arba kitokie sandoriai, vykdomi kitoje šalyje, dažniausiai yra naudojami norint pabėgti nuo valstybės reguliavimo arba mokesčių prievolės. Kompanijos ar privatūs asmenys naudojasi fiktyviomis kompanijomis tam, kad paslėptų nuosavybės faktą arba informaciją apie jose laikomas lėšas.
Ar visi ofšorinėmis struktūromis besinaudojantys žmonės yra sukčiai?
Ne. Ofšoriniai sandoriai yra visiškai teisėti. Tam gali būti ir pagrįstų priežasčių. Antai Rusijoje ar Ukrainoje įsikūrę verslininkai savo turtą perkelia į fiktyvias įmones norėdami apsaugoti jas nuo nusikaltėlių „reidų“ ar apeiti griežtus valiutos keitimo apribojimus. Kiti fiktyviomis įmonėmis naudojasi paveldėjimo ar nekilnojamo turto valdymui.
Ar dalis asmenų, besinaudojančių ofšorinėmis struktūromis, yra sukčiai?
Taip. Pernai Singapūre sakydamas kalbą Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad „korumpuotieji, nusikaltėliai ir pinigų plovėjai“ pasinaudoja anonimiškomis kompanijų struktūromis. Šalių vyriausybės siekia suvaldyti tokius pinigų srautus. Antai Jungtinėje Karalystėje yra kuriamas registras, kuriame turės būti fiksuojami visų fiktyvių kompanijų savininkai.
Ką pati „Mossack Fonseca“ sako apie nutekinimą?
Įmonė atsisakė komentuoti konkrečius kaltinimus dėl neteisėtos veiklos remdamasi klientų konfidencialumo reikalavimu. „Mossack Fonseca“ pareiškė besilaikanti visų pinigų plovimą draudžiančių įstatymų ir kruopščiai tikrinanti visus savo klientus. Be to, kompanija tikina negalinti būti kaltinama dėl kitų su jos paslaugomis susijusių partnerių – bankų, teisininkų ar buhalterių – daromų nusikaltimų.
Kokios gali būti nutekinimo pasekmės?
Įstatymai įvairiose šalyse skiriasi, tačiau dar neaišku, ar buvo pažeistos tam tikros tarptautinės konvencijos ir ar bus galima kai kurias lėšas nusavinti.
Tačiau politinės pasekmės jau matomos. Islandijos premjeras Sigmunduras Gunnlaugssonas, kurio pavardė dokumentuose yra siejama su keliomis fiktyviomis kompanijomis, jau dabar sulaukė raginimų atsistatydinti.
